Malis yra akreditavęs Lietuvai Vokietijoje reziduojantį ambasadorių.[3] Lietuva akreditavusi savo ambasados Maliui neturi. Bamake veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija
Nėra duomenų apie kontaktus tarp Lietuvos ir Malio iki 1992 m., kuomet ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1999 m. Lietuva, Malis ir dar 15 pasaulio valstybių buvo įkūrusi Demokratijų bendriją, besiremiančia JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šios organizacijos tikslas buvo pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją.[4] Pirmąjį dešimtmetį po šios organizacijos įkūrimo buvo nemažai daugiašalio politinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Malio, ypač Malio ir Lietuvos pirmininkavimo metais. 2007 m. lapkričio 15-17 d. Malyje, kuris pirmininkavo Demokratų bendrijoje 2006–2007 m., lankėsi Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič, kur dalyvavo Bamake vykstančioje ketvirtojoje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje. Lietuvos viceministras, kalbėdamas darbo grupėje „Skurdas, vystymasis ir demokratinis valdymas“, pabrėžė demokratinio valdymo vaidmenį kovojant su skurdu, pažymėjo piliečių dalyvavimo visų lygių valdyme svarbą, pasidalijo demokratijos kūrimo Lietuvoje patirtimi.[5] Kitas daugiašalis susitikimas tarp Lietuvos ir Malio įvyko 2009 m. sausio 23 d. Lisabonoje (Portugalija), kur vyko Demokratijų bendrijos "trejeto“ (Malis, Portugalija ir Lietuva) užsienio reikalų ministrų (Al-Mamūno Babos Laminės Keitos, Luiso Amado ir Vygaudo Ušacko) susitikimas.[6]
Nuo 2013 m. pavasario keli Lietuvos kariai rotacijos būdu dalyvauja Malyje vykdomoje Europos Sąjungos karinėje mokymų misijoje EUTM.[7]2014 m. skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentei įteikė pirmoji Malio ambasadorė Lietuvai.[8]
Gao provincijos, kuriame Lietuvos kariai savanoriai dalyvauja JT taikos palaikymo misijoje, kraštovaizdis.
Nuo 2016 m. rugpjūčio[7] Lietuvos kariai savanoriai dalyvauja taikos palaikymo misijoje pavadinimu MINUSMAGao regione.[9] 2022 m. duomenimis – taikos palaikymo misijoje dalyvavo 45 karių ir vienas policininkas savanoris iš Lietuvos.[10]
2017 m. kovo mėn. Malyje įsteigtas garbės konsulatas, kuriame atstovauja Lietuvos Respublikos garbės konsulas Mamadu Habibas Dialas.[11]
Be to 2017 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Maliui.[12]
Tų pačių metų rugsėjo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Niujorke dalyvavo ministrų lygio susitikime dėl Malio taikos susitarimo įgyvendinimo.[7]
2017 m. spalio 17-18 d. Malyje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kur susitiko su Malio prezidentu[13], užsienio reikalų ministru Abdūlaje Diopu, Malio parlamento pirmininku ir kitais aukštais Malio pareigūnais, tarptautinių organizacijų atstovais, Lietuvos kariais, tarnaujančiais Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje MINUSMA bei Europos Sąjungos mokymų misijoje (EUTM).[14]
2018 m. spalio 8-9 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Tarptautinės frankofonijos organizacijos viršūnių susitikimo ministrų konferencijoje, kurios metu susitiko su Malio užsienio reikalų ministre Kamisa Kamara, su kuria aptarė Lietuvos įsitraukimą į MINUSMA ir galimybes aktyviau bendradarbiauti plėtojant dvišalius santykius įvairiose srityse bei organizuoti galimus dvišalius vizitus.[15]
2019 m. gegužės 13 d. tiek Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiek Malio ministras dalyvavo Europos Sąjungos ir Sahelio šalių penketo susitikime Briuselyje.[16] Tų pačių metų gegužės 28 d. Vilniuje viešėjo ir konferencijoje „Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas: indėlis į Afrikos-ES partnerystę“ dalyvavo Malio užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo departamento direktorius Dr. Modibas Traorė.[17]
2019 m. rugsėjo 25 d. Ministras Linas Linkevičius dalyvavo aukšto lygio konferencijoje dėl Malio ir Sahelio.[18]
2021 m. kovo 19 d., likus kiek daugiau nei 2 mėnesiams iki antrojo perversmo Malyje, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas nuotoliniu būdu dalyvavo ir pasisakė Čade vykusiame Tarptautinės koalicijos Saheliui užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo įvertinta padėtis Sahelyje. Lietuvos viceministras pabrėžė, kad Lietuva laikysis savo įsipareigojimų dalyvaujant JT MINUSMA operacijoje ir Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje.[19]
2022 m. vasario 14 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo nuotoliniame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime dėl Malio.[20]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Viktoras Diawara, žymus maliečių kilmės lietuvių atlikėjas, dalį vaikystės praleido Malyje.
2012 m. kovo 19 d., Lietuvoje vykstant Frankofonijos dienoms, Lietuvos užsienio reikalų ministerija surengė susitikimą su iškiliu Malio menininku ir mokslininku prof. Gausu Diavara. Šis renginyje dalyvavusius supažindino su svarbiausiomis Malio kultūros aktualijomis, pasidalino savo prancūziškos kultūros sklaidos patirtimi, pristatė Malio meno darbų ekspoziciją; taip pat renginio metu atlikta garbaus svečio sūnaus, žymaus lietuvių muzikanto Viktoro Diavaros atliekamų kūrinių prancūzų ir bambarų kalbomis.[22] Taip pat Malio atlikėjai Petit Adama Diarra ir Saly Diediouf kartu su Lietuvos atlikėjais grojo „Afrikos dienų“ Vilniuje metu.[23]
2018 m. Lietuva per Pasaulio maisto programą skyrė 15 tūkst. eurų humanitarinės paramos Maliui.[24]
Su Maliu vykdyti bent du vystomojo bendradarbiavimo projektai. 2017 m. įgyvendinta Lietuvos tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos garbės konsulo Malyje viešos-privačios partnerystės iniciatyva, kurios tikslas – stiprinti Malio jaunimo verslumo įgūdžius ir tuo pačiu įsidarbinimo galimybes savo šalyje, pritaikant naujas technologijas žemės ūkyje. Projekto vertė – beveik 60 tūkst. eurų.[25] Kitas projektas – 2019 m. planuotas įgyvendinti 260 tūkst. eurų vertės projektas, kuriuo siekiama skatinti saulės energetikos vystymąsi Malyje, ir kurio esmė – Lietuvos UAB „Saulės grąža“, bendradarbiaujant su Malio partneriais, įrengti saulės elektrinės ir karšto vandens ruošimo sistemas, naudojant Lietuvoje pagamintus produktus.[25] Tačiau nežinoma apie projektų sėkmę po 2020 m. įvykdyto karinio perversmo šalyje.
.jpg)
