Didžioji Britanija Lietuvos vyriausybę de facto pripažino 1919 m. rugsėjo 24 d. Kaip ir dauguma Antantės valstybių Britanija pirmiau pripažino Lietuvos vyriausybę, o ne pačią valstybę, ir tik 1922 m. gruodžio 20 d. pripažino de jure. Didžiajai Britanijai Lietuvą pripažinus de jure, tą pačią dieną įsteigtas konsulatas Kaune, o 1929 m. – ir Didžiosios Britanijos pasiuntinybė. Dabar Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Londone (dabartinis ambasadorius – Renatas Norkus), tuo tarpu Didžioji Britanija turi ambasadąVilniuje (dabartinis ambasadorius – Brian Olley). Klaipėdoje veikia Jungtinės Karalystės garbės konsulatai, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įsteigti Birmingeme ir Kente.[2]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD)).[4]
Dar prieš užmezgant de jure santykius 1921 m. Kaune lankėsi Didžiosios Britanijos karo misija. Santykiai su Didžiąja Britanija, kaip Ambasadodrių konferencijos valstybe nare, buvo itin reikšmingi, nes konferencijai buvo patikėta spręsti Vilniaus krašto priklausomybės ir Klaipėdos krašto priklausomybės konfliktą. Didžioji Britanija Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d. Tarp šalių vystyti ekonominiai ryšiai.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
Didžioji Britanija niekuomet nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Lietuvos pasiuntiniai buvo akredituoti ir pripažįstami Didžiosios Britanijos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį.
Santykiai po 1991 m.
Po santykių atkūrimo pasirašyti šie dvišaliai susitarimai: pasikeitimas notomis dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės Lietuvos Bankui perduodamo aukso ir dėl kitų dvišalių pretenzijų patenkinimo (1992 m.), sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos (1993 m.), oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse (1996 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.), protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.) susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2006 m.)[6]
Taip pat su Gernsiu2013 m. pasirašytas susitarimas dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija.[7]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Lietuvoje veikia Britų taryba. Lietuvos mokyklose populiariausia užsienio kalba yra anglų; dažniausiai mokoma britų anglų kalbos.[8]
Ekonominiai santykiai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės siekė 1,96 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė buvo devinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
Eksportas sudaro 1,19 mlrd. eurų; o Jungtinė Karalystė yra devinta pagal dydį eksporto partnerė.
Importas sudaro 765 mln. eurų. Daugiausiai importuojama mechaninių mašinų ir įrenginių, elektros mašinų, įrenginių, optikos, fotografavimo, matavimo, medicinos prietaisų, plastikų ir jų dirbinių, automobilių.
2020 m. tiesioginės JK investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. siekė 21,01 mln. eurų (15-a vieta pagal apimtį).[1]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kaimanų Salų siekė 0,4 tūkst. eurų, o į Kaimanų Salas iš Lietuvos eksportuotų prekių nebuvo.[12]
Metai
2016
2017
2018
Eksportas į Kaimanų Salas (tūkst. eur.)
2,7
1,5
0
Importas iš Kaimanų Salų (tūkst. eur.)
0
0
0,4
Mergelių Salos
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Britų Mergelių Salų siekė 4,6 tūkst. eurų.[12]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Britų Mergelių Salas.
Eksportas sudaro 3,2 tūkst. eurų.
Importas sudaro 1,4 tūkst. eurų.
Metai
2016
2017
Eksportas į Britų Mergelių Salas (tūkst. eur.)
16,3
3,2
Importas iš Britų Mergelių Salų (tūkst. eur.)
14
1,4
Yra Britų Mergelių Salose gyvenančių Lietuvos piliečių. Užregistruota, kad 2022 m. į Mergelių Salas gyventi išvyko vienas Lietuvos pilietis.[14]
Britų Mergelių Salose telekomunikacijų reguliavimo komisijos generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu buvo paskirtas lietuvis Tomas Lamanauskas.[15]
Šv. Elenos Salos
Prekyba tarp dviejų šalių yra minimali ir apsiriboja nelietuviškos kilmės produktų eksportu. 2017 m. duomenimis, prekybos apyvarta siekė 1000 eurų.[12]
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
Pasiuntiniai Lietuvai
1921–1922. – Ernest Wilton, pasiuntinys Estijai, Latvijai ir Lietuvai (rezidavo Rygoje)