Lietuva turi ambasadą Seule (veiklą pradėjo 2021 m. spalio 26 d.[5]) ir garbės konsulatą Daegu. Pietų Korėja ambasadą Lietuvoje atidarė 2024 m. spalį, pirmuoju ambasadoriumi tapo Džon Džojongas (전조영, Jeon Joyoung).[6] Iki tol šalį atstovaudavo ambasadoriai, reziduojantys Kopenhagoje arba Varšuvoje.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Andrius Kupčinskas).[7]
Santykių istorija
Santykiai XX a.
Lietuva ir Korėja neturėjo tiesioginių kontaktų tarpukariu, nes tuo metu Korėja buvo okupuota Japonijos. Po Antrojo pasaulinio karo Korėjos pusiasalis buvo padalintas ir 1948 m. įsikūrė dvi atskiros valstybės: JAV palaikoma Pietų Korėja (arba Korėjos Respublika) ir komunistinių valsybių užnugarį turinti Šiaurės Korėja (arba Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika). Dėl Šaltojo karo įtampų bei glaudžių Sovietų Sąjungos ir Šiaurės Korėjos santykių, sovietiniu laikotarpiu ryšiai su Pietų Korėja buvo itin riboti.[8] Tai lėmė ir praktiškai neegzistavusius santykius tarp Pietų Korėjos ir sovietų okupuotos Lietuvos, išskyrus pavienes ir netiesiogines išimtis. Pavyzdžiui, 1964–1968 m. Vatikano apaštalinės delegatūros atašė, o vėliau, 1991–1997 m., apaštališkojo nuncijaus pareigas Pietų Korėjoje ėjo lietuvių katalikų dvasininkas Jonas Bulaitis, į korėjiečių kalbą išvertęs Sibiro lietuvių tremtinių maldaknygę Marija, gelbėk mus.[9]
Dvišaliai ryšiai pradėti kurti tik po nepriklausomybės atgavimo, Pietų Korėjai 1991 m. rugsėjo 5 d. pripažinus Lietuvos nepriklausomybę ir abiem šalims užmezgus oficialius diplomatinius santykius tų pačių metų spalio 14 d. Netrukus po to, 1991 m. pabaigoje, įvyko pirmasis oficialus Lietuvos atstovo vizitas – Pietų Korėjoje lankėsi ir su tuometiniu prezidentu No Tėu susitiko premjeras Gediminas Vagnorius.[10] Kitų metų vasarą Seule buvo įsteigtas Lietuvos garbės konsulatas, kuriam vadovavo verslininkas Kim Hong Kunas, ne kartą lankęsis Lietuvoje, lydėjęs korėjiečių delegacijas ir padėjęs stiprinti dvišalius ekonominius ryšius.[11][12][13] 2001 m. Kim Hong Kunui buvo išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė,[14] skirtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino apdovanojimas.[15]
1993 m. dvišaliai santykiai sustiprinti bendromis sutartimis: rugsėjo 22-26 d. Seule viešėjusi premjero Adolfo Šleževičaus vadovaujama delegacija pasirašė prekybos sutartį[16] ir sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.[17] Vizitas buvo suderintas su rugpjūčio-lapkričio mėn. Tedžone vykusia pasauline paroda Expo '93, kurioje Lietuva su Latvija ir Estija turėjo bendrą Baltijos šalių stendą. Parodos metu rugsėjo 23-ioji buvo paskelbta Lietuvos diena.[18]
1995 m. Lietuva vienašališkai įvedė bevizį režimą trumpam Lietuvoje besilankantiems Pietų Korėjos piliečiams.[19]
2005 m. liepos 11 d. Lietuvoje lankėsi Korėjos Nacionalinės Asamblėjos delegacija, susitikusi su tuomečiu prezidentu Valdu Adamkumi.[21]
Pirmasis aukšto rango P. Korėjos pareigūno vizitas Lietuvoje įvyko 2011 m. liepos 18 d., įvykus susitikimui tarp Vilniuje viešėjusio Korėjos Respublikos Asamblėjos pirmininko Pak Hitė ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
2012 m. Pietų Korėjos Josu mieste vykstančioje parodoje dalyvavo ir Lietuvos atstovai; Lietuvos paviljonas pelnė sidabro medalį.[22]
2014 m. vasario mėnesį su darbo vizitu Pietų Korėjoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur Ulsano uoste vyko suskystintų dujų terminalo laivo-saugyklos krikštynos – būtent Pietų Korėjoje buvo pastatytas suskystintų dujų terminalas Independence.[23]
Tų pačių metų liepos 16 d. Vilniuje esančiame Mykolo Romerio Universitete (MRU) atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Karaliaus Sedžiongo institutas, paskatinęs daug glaudesnį kultūrinį bendradarbiavimą.[24]2018 m. liepos mėn. Institutas įsteigtas ir VDU, Kaune.[25] Korėjiečių kalba dėstoma VU ir VDU, pastarajame nuo 2010 m. veikia ir populiariosios korėjiečių kultūros studentų klubas Hallyu.[26]
2018 m. vasarį vykstant Pjongčango olimpinėms žaidynėms, kur dalyvavo Lietuvos delegacija, jų pasižiūrėti išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Mun Džėinu, aptardama tarptautinę saugumo padėtį ir dvišalių ryšių stiprinimą ekonomikos, verslo ir inovacijų srityse.[27]
2019 m. balandžio pabaigoje veiklą pradėjo Jungtinis Pietų Korėjos ir Baltijos šalių ekonomikos komitetas, kuriame be Pietų Korėjos dalyvauja Lietuva, Latvija ir Estija. Juo siekiama skatinti ekonominius ryšius.[28] Tų pačių metų birželio 3 d. Lietuvoje lankėsi ir su prezidente Dalia Grybauskaite bei premjeru Sauliumi Skverneliu susitiko Korėjos Respublikos Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Moon Hee-sang.[29][30]
2021 m. birželio 12 d. Pietų Korėjoje buvo įkurta ten gyvenančių lietuvių bendruomenė,[31] o tų pačių metų rudenį Seule planuota atidaryti Lietuvos ambasadą.[32] Tai padaryta spalio 26 d. į Seulą atvykus Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Vilijui Samuilai.[5] 2022 m. gegužę pirmojo ambasadoriaus pareigas pradėjo eiti Ričardas Šlepavičius.[33]
2022 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministras An Dokgionas, susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.[34]
Lietuvos prezidentai su oficialiais vizitais Pietų Korėjoje lankėsi du kartus:
2014 m. vasario 18 d. Dalia Grybauskaitė vizito Pietų Korėjoje metu susitiko su prezidente Pak Kinhė. Tai buvo pirmasis aukšto lygio abiejų valstybių vadovų susitikimas.[39]
2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos siekė 211,04 mln. eurų, o Pietų Korėja buvo 38-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Pietų Korėjos į Lietuvą.
Eksportas sudaro 114,06 mln. eurų, o 92,62 mln. viso eksporto sudarė lietuviškos prekės; Pietų Korėja yra 40-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
Importas sudaro 96,97 mln. eurų; Pietų Korėja yra 38-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: organiniai chemijos produktai (21%), plastikai ir jų dirbiniai (20%), įvairūs chemijos produktai (6%), mechaniniai įrenginiai, katilai (6%), geležis ir plienas (6%), kaučiukas ir jo dirbiniai (5%), farmacijos produktai (6%), optikos, fotografijos prietaisai ir aparatai (5%), cheminiai štapelio pluoštai (5%).
2022 m. Pietų Korėjos tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo apie 40 000 eurų (116-a pagal dydį rinka).[2] Prekybos dinamika tarp Korėjos Respublikos ir Lietuvos yra svyruojanti.[42][43][44]
Metai
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
Eksportas iš Lietuvos (mln. Eur.)
20,1
15,8
18,8
26,6
29,7
56,0
50,8
83,3
74,82
61,19
57,5
102
114
80,9
Importas į Lietuvą (mln. Eur.)
49,2
29,2
35,5
50,4
70,4
125,5
163,9
180,9
79,9
66,36
67,4
68
96,6
108,1
Turizmas
Turistų iš Pietų Korėjos skaičius Lietuvoje nuolat augo iki 2020 m., tačiau vėliau stipriai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos.
Į Lietuvą atvykstančių korėjiečių turistų skaičius:[45][46][47]
Metai
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
Turistai
2900
3200
3300
6300
6400
8800
9200
11 153
214
130
846
5074
Pilietiniai, kultūriniai mainai
Korėjos nacionalinėje bibliotekoje 2022 m. vykusios Baltijos šalims skirtos parodos plakatas.
2022 m. kovo-balandžio mėn. Korėjos nacionalinėje bibliotekoje buvo surengta Baltijos šalims skirta paroda, kurioje pristatyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūra, istorija, paveldas.[50] Tų pačių metų rugsėjį Seule atidaryta jaunosios kartos Lietuvos tapytojų paroda, eksponuoti Kristinos Ališauskaitės, Arnoldo Andersono, Ramintos Blaževičiūtės ir kitų autorių darbai.[51]
