Lietuvos ir Tibeto santykiai yra vystomi visuomeniniu lygmeniu, nes Lietuva oficialiai pripažįsta Kinijos teritorinį vientisumą, o tame tarpe ir Tibetą kaip Kinijos administruojamą Tibeto autonominį regioną. Dėl šios priežasties su Tibetu nėra palaikomi diplomatiniai santykiai, ryšiai mezgami aktyvistų ir visuomenininkų, kurie palaiko Tibeto nepriklausomybės idėją bei palaiko draugiškus santykius su Tibeto vyriausybe tremtyje.
Tremtyje veikiančią Tibeto centrinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Tibeto palaikymo grupė. 2016-2020 m. ji veikė Laikinosios Solidarumo su tibetiečiais grupės pavadinimu ir buvo rekordiškai maža — sudaryta iš penkių narių (vadovavo TS-LKD narys Andrius Navickas).[1]2020-2024 m. Seimo kadencijos metu įsteigta Parlamentinių ryšių su Tibetu grupė, sudaryta iš 11 narių (vadovauja TS-LKD narys Andrius Navickas).[2]
Istorija
Nėra duomenų, kad būtų vykę kokie nors kontaktai tarp Lietuvos ir Tibeto tuo metu, kai jis buvo nepriklausoma nepripažinta valstybė pirmoje XX a. pusėje.
1990 m. balandžio 3 d. tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas tremtyje Dalai Lama XIV Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui adresuotoje telegramoje Lietuvą pasveikino su nepriklausomybe, išreiškė palaikymą taikiai Lietuvos kovai už laisvę.
1991 m.Paulius Normantas apsilankė vakarinėje Tibeto dalyje ir tapo vienu pirmųjų lietuvių, aplankiusių šią šalį. Iš viso Tibete 1991-2011 m. laikotarpiu lankėsi keturis kartus.[3]1998 m. Tibete lankėsi rašytoja Jurga Ivanauskaitė. XXI amžiuje sparčiai išaugo Tibetą lankančių lietuvių skaičius, atsirado ne viena kelionių agentūra, organizuojanti keliones iš Lietuvos į Tibetą.
Tibeto atstovų vizitai Lietuvoje
Lietuvoje ne kartą yra lankęsi Centrinės Tibeto administracijos (dar žinomos kaip Tibeto vyriausybe tremtyje) atstovai. Administracijos vadovas – Dalai Lama – Lietuvoje viešėjo keturis kartus. Kadangi Tibeto vyriausybė tremtyje nepripažįstama Kinijos, Dalai Lamos vizitai sukelia įtampą Lietuvos ir Kinijos santykiuose.[4] Išskyrus pirmąjį vizitą 1991 m., Dalai Lama nėra oficialiai priimamas Lietuvos vyriausybės atstovų.
1991 m. rugsėjo 28 – spalio 2 d.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais, kalbėjo iš Seimo tribūnos. Tai vienintelis kartas, kai Dalai Lama Lietuvoje buvo priimtas oficialiai.[5][6] Sanskritologo Vyčio Vidūno teigimu, Dalai Lamos XIV vizitas pritraukė užsienio žiniasklaidos dėmesio, kuris ką tik nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai buvo labai reikšmingas.[7]
2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė viešą paskaitą.[11]
Lietuvoje yra lankęsi ir kiti Centrinės Tibeto administracijos atstovai:
2010 m. – Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europai, Lenkijai ir Baltijos šalims Thubtenas Samdupas.[14]
2013 m. – Lietuvoje pirmąkart lankėsi naujasis Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas Lobsangas Sangėjus, kur kartu su Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos atstovu Baltijos kraštams Thubtenu Samdupu dalyvavo diskusijoje Seimo Europos informacijos biure, susitiko su Europos humanitarinio universiteto studentais.[15]
2019 m. – Tibeto parlamento tremtyje narys Tubtenas Vangčenas.[16]
Kultūriniai ir visuomeniniai mainai
2009 m. Vilniuje organizuotos Tibeto kultūros dienos, kuriose dalyvavo budistų vienuoliai iš Indijos.[17]
Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.
Tibeto klausimo kėlimas
Viena aktyviausių Tibeto laisvės rėmėjų buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė, kurios iniciatyva 1994 m. suburtas Tibeto laisvės judėjimas. J. Ivanauskaitė taip pat išleido knygų apie Tibetą, buvo organizavusi nuotraukų parodą; paroda eksponuojama ir po jos mirties.[18] Tibetą palaikančias akcijas Lietuvoje organizuoja VšĮ „Tibeto namai“ ir įmonės vadovas Vytis Vidūnas bei aktyvistė Rūta Norkutė.