Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos narės. Lietuvai Serbijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis
Budapešte (Vengrija), Serbijai Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje (Lenkija).
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai
1443–1444 m. Balkanuose vykusio kryžiaus žygio prieš osmanus metu Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas III kovojo išvien su serbų despotu Džuradžu Brankovičiumi. Kryžiaus žygiai pasibaigė osmanų pergale. Panašiu metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pasirodė pirmieji husarai – serbų (racų) ir vengrų samdiniai LDK kariuomenėje, vertinti dėl patirties kovose prieš osmanus.[5]
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir Serbijoje įsigalėjo komunistinės diktatūros. Nepaisant to, 1951 m. Jugoslavija, į kurios sudėtį įėjo Serbija, pasmerkė įvykdytą Baltijos šalių aneksiją.[6]
Santykiai po 2000 m.
Pasirašytos keturios dvišalės sutartys, dvi iš jų dar Juodkalnijai neatsiskyrus nuo Serbijos: susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse (2003 m.), Ministrų Tarybos susitarimas dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos (2005 m.), susitarimas dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (pasirašytas 2007 m., ratifikuotas 2008 m.) ir susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu (2013 m.)
2012 m. Serbija netikėtai iškėlė savo kandidatūrą į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko postą, sudarydama konkurenciją nuo 2004 m. Lietuvos siūlytam ambasadoriui Daliui Čekuoliui.[7]
2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES, būta glaudesnio bendradarbiavimo su Serbijos vyriausybe. 2013 m. Vilniuje lankėsi Serbijos premjeras Ivica Dačičius ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Mrkičius. 2013 m. liepą Vilniuje su darbo vizitu lankėsi Serbijos premjeras Ivica Dačičius, kur susitiko su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi. Tą patį mėnesį Belgrade lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
2017 m. duomenimis, Lietuva kartu su prancūzais ir vokiečiais Serbijoje vykdo penkis dvynių projektus, įvedant europinius standartus konkurencijos, atliekų apdirbimo, maisto saugos, transporto ir tarpinstitucinių santykių srityse.[8]
2022 m.vasario 24 d. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą tradiciškai draugiškus santykius su Rusija palaikanti Serbijos vyriausybė agresiją pasmerkė ir pasisakė už „Ukrainos teritorinį vientisumą“, tačiau skirtingai nuo ES, atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai paketo[9] ir neuždarė oro erdvės, sudarydama galimybes rusams keliauti į Europą, įskaitant skrydžius per Lietuvos teritoriją.[10]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Lietuvos ir Serbijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 8 rungtynes (iš jų dvi – su Serbijos ir Juodkalnijos komanda). Serbijos ir Lietuvos vyrų krepšinių rinktinės ne kartą buvo susitikusios pasaulio turnyruose. Nemažai talentingų Serbijos legionierių yra žaidę prestižiniuose krepšinio klubuose Lietuvoje.
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Serbijos siekė 62,99 mln. eurų, o Serbija buvo 51-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Serbiją.
Eksportas sudaro 29,77 mln. eurų; Serbija yra 57-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
Importas sudaro 33,22 mln. eurų; Serbija yra 42-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: elektros mašinos ir jų dalys (60%), plastikai ir jų dirbiniai (13%), kaučiukas ir jo dirbiniai (4%), muilas, skalbimo ir valymo priemonės (4%) mašinos ir mechaniniai įrenginiai (3%), popierius ir kartonas (3%).
2020 m. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Serbijoje 2020 m. buvo 17,03 mln. eurų (17-a vieta pagal apimtį).[2]
