Lietuvos ir Maldyvų santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Maldyvų. Santykiai tarp dviejų šalių siekia pirmąjį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, kai 1999 m. gruodžio 2 d. tarp Lietuvos ir Maldyvų buvo užmegzti oficialūs diplomatiniai santykiai.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Maldyvų piliečiai.[2]
Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1999 m. gruodžio 2 d.
2003 m. rugsėjo 29 d. Niujorke (JAV) įvyko susitikimas tarp Lietuvos ir Maldyvų užsienio reikalų ministrų. Dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 58-osios sesijos bendruosiuose debatuose Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Lietuvos kandidatavimą į JT Ekonominį ir Socialinį Komitetą aptarė su Maldyvų užsienio reikalų ministru.[3]
2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Jungtinėse Tautose Niujorke pirmininkavo Lietuvos ir Pasaulio moterų lyderių tarybos iniciatyva organizuotame Demokratijų bendrijos ministrų susitikime (angl.UN Democracy Caucus). Susitikimo tema – „Moterys – kritinė demokratinio valdymo jėga“, jame kalbą sakė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasisakė Maldyvų užsienio reikalų ministras.[4] Tų pačių metų rugsėjo 30 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybaŽenevoje (Šveicarija) bendru sutarimu priėmė rezoliuciją dėl teisių į taikių susirinkimų laisvę ir į asociacijų laisvę, o tarp rezoliucijos iniciatorių ir teikėjų buvo Lietuva, Maldyvai ir dar penkios valstybės.[5] 2019 m. ši rezoliucija JT Žmogaus teisių tarybos bendru konsensusu buvo priimta.[6]
