Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kazachstane, o Kirgizijai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Baltarusijoje. Vilniuje veikia Kirgizijos garbės konsulatas. Nuo 2009 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane yra akredituojamas ir Kirgizijoje. Kirgizija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.[2]
Lietuvoje 2023 m. pradžioje gyveno 1960 Kirgizijos piliečių[3], Kirgizijoje 2018 m. — 18 Lietuvos piliečių.[4]
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai
XVIII a. Kirgizijos žemės įėjo į Kokando chanato sudėtį, o 1864 m. pradėtos prijunginėti prie Rusijos imperijos, į kurią jau buvo įjungta Lietuva. Nepaisant aktyvaus kirgizų priešinimosi, visos Kirgizijos žemės galutinai prijungtos 1876 metais.
Santykiai 1918–1940 m.
Nepraėjus nė dvejiems metams po spalio revoliucijos Rusijoje, Kirgizijoje buvo suformuota sovietinė vyriausybė, tačiau Tarybų Rusijos sudėtyje. Kirgizijos TSR, kaip atskira sąjunginė respublika, suformuota buvo tik 1936 m. gruodžio 5 d. Nėra žinių apie ryšius tarp Lietuvos ir Kirgizijos tarpukariu.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
Antanas Poška Ošo mieste, XX a. šeštasis dešimtmetis.
Stalino valdymo laikotarpiu Kalinine ir Naryme (Kirgizijos TSR) veikė Podgorlago lagerių grupė, į kuriuos tremti Lietuvos gyventojai.
Tarp 1949 ir 1958 m. Oše esančiame kraštotyros muziejuje dirbo Antanas Poška. Dar kartą Kirgiziją Poška aplankė 1976 m. Aukšti Kirgizijos kalnai traukdavo lietuvių alpinistus, nors nėra žinių, kad Kirgizijos ar Pamyro kalnuose būtų viršūnių su oficialiais lietuviškais pavadinimais.[5]
1989 m. Kirgizijos TSR gyveno 493 lietuviai,[6] o Lietuvos TSR – 118 kirgizų.[7]
Santykiai po 1991 m.
Kirgizija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 30 d., savo pačios nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse. Lietuva Kirgiziją pripažino 1991 m. gruodžio 20 d., o dvišaliai santykiai užmegzti 1992 m. liepos 3 d.
1995 m. sausio 9 d. Lietuvoje lankėsi Kirgizijos užsienio reikalų ministerijos NVS ir Rytų Europos šalių valdybos viršininko pavaduotoja L. Imanalijeva.[8]
2015 m.balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme lankėsi Kirgizijos Respublikos Vidaus reikalų ministro pavaduotojo Kalybeko Ažibekovičiaus vadovaujama delegacija. Susitikime dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, teisėjai Rima Ažubalytė ir Aurelijus Gutauskas.[11]
Tarp šalių pasirašytos sutartys: susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (2008 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2008 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2018 m.), susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2018 m.)[12]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
2014 m. lapkričio 15-21 d. Baltijos agroverslo instituto kvietimu Lietuvoje lankėsi septyni veterinarijos specialistai iš Afganistano, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.[15]
Ekonominiai santykiai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kirgizijos siekė 73,5 mln. eurų, o Kirgizija buvo 49-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Kirgizijos į Lietuvą.
Eksportas sudaro 32,9 mln. eurų; Kirgizija yra 54-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
Importas sudaro 40,6 mln. eurų; Kirgizija yra 39-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: perlai, brangakmeniai, pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, jų dirbiniai (76%); rūdos, šlakai, pelenai (22%); kiti netaurieji metalai (2%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kirgizija yra 59-a (investicijos siekia 0,29 mln. eurų). Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kirgizijoje 2020 m. nebuvo nurodytas.[1]
