Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo reformomis 1695–1725 m. perorganizavo Rusijos carystės luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).
Reformų metu buvo sunaikinti pagrindiniai galios centrai, kurie galėjo priešintis caro valdžiai (Bojarų dūma ir Maskvos patriarchas), pagrindine monarchijos atrama tapo dvarininkai, organizuoti pagal Rangų lentelę, o bažnyčia pertvarkytą iš patriarcho valdomos į sinodinę. Petro I pastangomis buvo sukurta nuolatinė armija ir karinis laivynas, Rusijos sienos Šiaurės karo metu nustumtos į vakarus, užkariautas priėjimas prie Baltijos jūros, įkurtas Sankt Peterburgas. Tuo pat metu bandymas užkariauti išėjimą į Juodąją jūrą (Pruto žygis (1711), Persijos žygis (1722-3)) baigėsi nesėkmingai pasipriešinus Osmanų imperijai.