|
Rugsėjo 24
Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 268-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.
Šventės
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
Gerardas – Gedvinas – Gedvinė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1778 m. – Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, Lenkijos karalystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1850 m.).
- 1883 m. – Bronė Lukaševičiūtė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė (m. 1963 m.).
- 1898 m.:
- 1906 m. – Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas (m. 1971 m.).
- 1907 m. – Nikolajus Milenskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (m. 1990 m.).
- 1920 m. – Jonas Kriaučiūnas, Lietuvos agronomas sodininkas. Žemės ūkio mokslų kandidatas (1967 m.) (m. 1986 m.).
- 1922 m. – Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2001 m.).
- 1924 m. – Stasys Žilys, Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (m. 2021 m.).
- 1927 m.:
- 1932 m. – Pranas Raščius, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (m. 1987 m.).
- 1933 m. – Pranas Kniūkšta, Lietuvos lituanistas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
- 1941 m. – Ona Skaistutė Idzelevičienė, Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė.
- 1945 m. – Valdemaras Burauskas, Lietuvos ir Anykščių rajono ūkio, sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Bronius Latėnas, pedagogas, Visagino visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Vytautas Jonas Tankevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- 1951 m. – Antanas Lapukas, pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
- 1954 m.:
- 1955 m.:
- 1957 m. – Viktoras Doroševas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1958 m.:
- 1960 m.:
- 1962 m.:
- 1965 m. - Pulkininkas Ovidijus Eitminavičius, Lietuvos Kariuomenės Logistikos Valdybos Vadas (2008-2012m.) ir Krašto Apsaugos Generalinis Inspektorius (2012 m. - dabar )
- 1969 m.:
- 1977 m. – Aleksandr Sacharuk, Lietuvos teisininkas, policijos komisaras, politinis veikėjas (Seimo narys).
- 1981 m. – Modestas Vaišnoras, žurnalistas, humoristas[1][2] (m. 2010 m.).
- 1983 m.:
- 1998 m. – Dominykas Babikas, Lietuvos būgnininkas, muzikantas.
Mirtys
- 1621 m. – Jonas Karolis Chodkevičius, žinomas Lietuvos – Lenkijos karo vadas (nuo 1601 m. lauko etmonas), nuo 1605 m. Lietuvos didysis etmonas ir žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų.[reikalingas šaltinis] (g. 1560 m.).
- 1947 m.:
- 1948 m. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1897 m.).
- 1975 m. – Marija Lukaitienė, Lietuvos botanikė dendrologė (g. 1903 m.).
- 1979 m. – Antanas Visminas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1894 m.).
- 1991 m. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (g. 1922 m.).
- 1993 m. – Petras Baubinas, Lietuvos gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- 1999 m. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
- 2009 m. – Vladimiras Jefremovas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1942 m.).
- 2023 m. – Algimantas Šatas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris (g. 1946 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 15 m. – Aulas Vitelijus Germanikas, Romos imperatorius nuo 69 m. balandžio 17 d. iki gruodžio 22 d (m. 69 m.).
- 1856 m. – Liudvikas Varynskis, Lenkijos socialdemokratų judėjimo ideologas ir vadovas (m. 1889 m.).
- 1882 m. – Karl Rapp, vokiečių pramonininkas, Rapp-Motorenwerke steigėjas bei savininkas (m. 1962 m.).
- 1895 m. – Andrė Frederikas Kurnanas, JAV gydytojas, fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1988 m.).
- 1896 m. – Francis Scott Key Fitzgerald, JAV rašytojas (m. 1940 m.).
- 1898 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 1968 m.).
- 1900 m. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (m. 1989 m.).
- 1905 m. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 1993 m.).
- 1911 m. – Konstantinas Ustinovičius Černenka, Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo (m. 1985 m.).
- 1934 m. – Džonas Braneris, britų mokslinės fantastikos rašytojas (m. 1995 m.).
- 1935 m. – Alfredas Rubikas, Latvijos tarybinis politinis veikėjas.
- 1939 m. – Dieter Schwarz, vokiečių verslininkas.
- 1941 m. – Igoris Jasulovičius, Rusijos teatro ir kino aktorius, režisierius, pedagogas (m. 2023 m.).
- 1949 m. – Pedras Almodovaras, garsus Ispanijos režisierius, dviejų Oskarų laureatas. Nuo 1980 m. sukūrė, vaidino ar režisavo 30 filmų. Jo filmams būdingi melodramų bruožai.
- 1958 m. – Baironas Braunas, amerikiečių politikas, tapęs pirmuoju afroamerikiečiu išrinktu į Bafalo (Niujorko valstija) merus (2005 m., lapkričio 8 d.).
- 1979 m. – Fabio Aurelio Rodrigezas, brazilų futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia neturi klubo. Jis buvo pirmasis brazilas, kuris pradėjo žaisti Liverpulio komandoje.
- 1980 m. – John Arne Semundseth Riise, norvegų futbolininkas, Liverpulio komandos gynėjas-saugas. Pasižymi greičiu ir galingais smūgiais.
- 1981 m. – Andrew (Drew) Melvin Gooden, JAV krepšininkas, Milwaukee „Bucks“ komandos sunkusis kraštas.
- 1984 m. – Melody Thornton, JAV dainininkė, šokėja, ir dainų autorė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.
Mirtys
- 768 m. – Pipinas Trumpasis, frankų majordomas (741–751 m.), nuo 751 m. frankų karalius. Pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius (g. 714 m.).
- 1143 m. – Inocentas II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1130 m. vasario 14 d. iki mirties.
- 1230 m. – Alfonsas IX, Leono karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki mirties., Galisijos karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki 1230 m. rugsėjo 24 d (g. 1171 m.).
- 1812 m. – Petras Bagrationas, karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas (g. 1765 m.).
- 1920 m. – Karlas Faberže, juvelyras[5] (g. 1846 m.).
- 1929 m. – Mahidolas Aduljadedžas, Tailando princas, karaliaus Ramos V sūnus ir karalių Ramos VIII ir Ramos IX (g. 1892 m.).
- 1939 m. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją[6] (g. 1867 m.).
- 1961 m. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotinų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Tarybų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Tarybų Sąjungos agresija (g. 1892 m.).
- 1984 m. – Arija Elksnė, latvių poetė, gydytoja, pedagogė (g. 1928 m.).
- 1993 m. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (g. 1957 m.).
- 1998 m. – Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (g. 1926 m.).
- 2004 m. – Françoise Sagan, prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (g. 1935 m.).
Nuorodos
|
|
