Rugsėjo 13

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30
2024

Rugsėjo 13 yra 256-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 257-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 109 dienos.

Informacija

Šventės

• Programuotojų diena.

Vardadieniai

Barmantas – Barvydė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

(kol kas nėra)

Gimimo dienos

• 1870 m. – Antanas Kasakaitis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1960 m.).
• 1887 m. – Aleksandras Jakaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1933 m.).
• 1896 m. – Raštikis Stasys, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras (m. 1985 m.).
• 1903 m.:
  • Kazys Brundza, Lietuvos botanikas ir mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
  • Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė, Lietuvos dainininkė (m. 1970 m.).
• 1917 m. – Andrius Bendžius, LTSR istorikas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1925 m. – Juvencijus Lapė, Lietuvos psichologas, socialinių mokslų daktaras.
• 1929 m. – Ilja Rudas-Gercovskis, lietuvių kino scenaristas ir režisierius (m. 1968 m.).
• 1932 m. – Bronius Vaidutis Kutavičius, vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (m. 2021 m.).
• 1934 m. – Laima Vaitkunskienė-Nakaitė, Lietuvos archeologė.
• 1935 m.:
  • Aldona Kvedaraitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Vingaudas Jonas Damijonaitis, teologas, Vokietijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Juozas Ašembergas, lietuvių diplomatas.
• 1939 m. – Vladas Terleckas, Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras (m. 2024 m.).
• 1940 m. – Alfredas Guščius, Lietuvos rašytojas, poetas, literatūros kritikas (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Stanislovas Žvirgždas, Lietuvos fotografas.
• 1942 m. – Valerija Vija Tarabildienė, Lietuvos dailininkė tapytoja, grafikė.
• 1944 m. – Algimantas Kurlavičius, technikos mokslų daktaras, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Jonas Ščeponis, Kalvarijos savivaldybės politinis veikėjas.
• 1947 m. – Antanas Lidžius, gydytojas rentgenologas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1949 m. – Rimantas Venckus, Vilniaus universiteto teatro meno vadovas, dramos trupės „MINIMUM“ režisierius.
• 1950 m. – Vytautas Kanevičius, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Zigmundas Gaidamovič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.
  • Česlav Okinčic, teisininkas, verslo teisės advokatas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1957 m.:
  • Irena Bagdanavičienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Kazys Plingis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Sigitas Poškus, lietuvių poetas, prozininkas (m. 2021 m.).
  • Vytautas Kvedaras, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Algis Krupavičius, Lietuvos politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1965 m. – Marius Abramavičius, fotografas, Lietuvos fotomeninikų sąjungos narys, keliautojas aplankęs daugelį pasaulio valstybių. 1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. 2007 m. – 2008 m. vadovavo Užupio Meno Inkubatoriui.
• 1973 m. – Eimantas Poderis, Lietuvos futbolininkas, atstovavęs šalies nacionalinę rinktinę, dabar atstovauja II Lygos Alytaus Vidzgirio klubui. 2009 m. treniravo Tauragės „Tauro“ dublerių komandą, vėliau pradėjo treniruoti vaikus D.Šembero futbolo akademijoje.

Mirtys

• 1949 m. – Juozas Izidorius Dailidė, Lietuvos pedagogas, filosofijos daktaras (g. 1876 m.).
• 1969 m. – Juozas Bertulis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1893 m.).
• 1981 m. – Stasys Barzdukas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas (g. 1906 m.).
• 1988 m.:
  • Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1925 m.).
  • Jonas Glemža, Lietuvos ekonomistas, politinis ir Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1992 m. – Antanas Kalanavičius, Lietuvos poetas (g. 1945 m.).
• 1994 m. – Juozas Girnius, lietuvių filosofas egzistencialistas (g. 1915 m.).
• 2006 m. – Vytautas Pučinskas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1930 m.).
• 2007 m. – Jonas Krivickas, mokytojas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis (g. 1929 m.).
• 2023 m. – Liudvikas Narcizas Rasimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisininkas ir visuomenininkas (g. 1938 m.).^[1]
• 2024 m. – Milda Vainiutė, Lietuvos teisininkė, valstybės tarnautoja, politinė veikėja (g. 1962 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1067 m. – Minsko miesto – dabartinės Baltarusijos sostinės įkūrimas;
• 1791 m. – Prancūzijos karalius Liudvikas XVI priėmė naują konstituciją;
• 1922 m. – Azizijoje (Libija) užfiksuota aukščiausia temperatūra Žemėje: 57,7 °C;
• 1968 m. – Albanija išstojo iš Varšuvos pakto;
• 1999 m. – Maskvoje sprogus bombai žuvo 119 žmonių;
• 2006 m. – Susišaudymas Dawson koledže, Kanadoje.

Gimimo dienos

• 1830 m. – Karlis Teodoras Hūnas, latvių tapytojas, grafikas (m. 1877 m.).
• 1874 m. – Arnoldas Šionbergas, austrų ir amerikiečių ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios Vienos mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. A. Šėnbergas išugdė du garsiausius ekspresionizmo kompozitorius Antoną Vėberną ir Albaną Bergą. Kūryboje svarbūs žlungančio pasaulio vaizdavimas, grėsmės jausmas etc (m. 1951 m.).
• 1876 m. – Šervudas Andersonas, amerikiečių rašytojas (m. 1941 m.).
• 1886 m. – Robert Robinson, 1947 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1975 m.).
• 1887 m. – Leopold Ružička, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1976 m.).
• 1923 m. – Zoja Kosmodemjanskaja, tarybinė partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (m. 1941 m.).
• 1939 m. – Guntis Ulmanis, ekonomistas, Latvijos politikas, nuo 1993 iki 1999 m. Latvijos prezidentas.
• 1941 m. – Oskaras Ariasas Sančesas, teisininkas, politologijos daktaras, Kosta Rikos politinis veikėjas.
• 1947 m. – Hadžimė Furuta, Japonijos politikas, nuo 2005 m. – ir Gifu prefektūros gubernatorius.
• 1951 m. – Linda Wong, pornožvaigždė^[4] (m. 1987 m.).
• 1954 m. – Šigeharu Ueki, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2024 m.).
• 1961 m. – Dave Mustaine, sunkiojo metalo (Heavy Metal) gitaristas, dainų autorius ir vokalistas.
• 1965 m. – Zak Starkey, iš JK kilęs būgnininkas.
• 1971 m. – Stella McCartney, britų dizainerė^[5].
• 1973 m.:
  • Christine Arron, lengvosios atletikos sprinterė, tarptautinėse varžybose atstovaujanti Prancūziją.
  • Fabio Cannavaro, italų futbolininkas, Italijos rinktinės gynėjas. Iki 2010 m. pasaulio futbolo čempionato rinktinėje sužaidęs 133 rungtynes, jis tapo šio pasiekimo rekordininkas per visą rinktinės istoriją.
• 1980 m.:
  • Daisuke Matsuzaka, japonų beisbolo žaidėjas.
  • Cristiana Capotondi, italų aktorė.
• 1982 m.:
  • Nenė Hilarijus, vienas žymesnių Brazilijos krepšininkų, žaidžiantis NBA lygoje.
  • Tomas Blukas, Latvijos ledo ritulio gynėjas. Jis nuo 2003 m. žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube ASK/Ogre. Latvijos rinktinės sudėtyje jis dalyvavo trijuose pasaulio jaunių čempionatuose.
• 1986 m. – Kamui Kobayashi, autosporto lenktynininkas iš Japonijos. Šiuo metu jis lenktyniauja Formulės 1 čempionate ir yra Sauber komandos lenktynininkas.
• 1989 m. – Tomasas Miuleris, Vokietijos futbolininkas (puolėjas arba atakuojantis saugas), žaidžiantis Miuncheno „Bayern“ klube ir Vokietijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur įmušęs penkis įvarčius tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Be jo tiek pat įvarčių įmušė Diego Forlan, David Villa ir Wesley Sneijder, tačiau Miuleris atliko daugiau už juos rezultatyvių perdavimų.

Mirtys

• 81 m. – Titas Flavijus Vespasianas, Romos imperijos imperatorius nuo 79 m. iki savo mirties 81 m (g. 39 m.).
• 1321 m. – Dantė, Florencijos poetas (g. 1265 m.).
• 1592 m. – Mišelis de Montenis, prancūzų filosofas (g. 1533 m.).
• 1632 m. – Leopoldas V, Priešakinės Austrijos kunigaikštis, valdė nuo 1619 m. iki mirties. Buvo kunigaikščio Karlo II sūnus, jaunesnysis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II brolis, kunigaikščio Ferdinando Karlo tėvas. Leopoldas V buvo Pasau ir Strasbūro vyskupas (iki 1625 m.) ir Priešakinės Austrijos, įskaitant Tirolį, kunigaikštis (g. 1586 m.).
• 1872 m. – Liudvigas Andrėjas Fojerbachas, vokiečių filosofas (g. 1804 m.).
• 1928 m. – Italo Svevo, Triesto rašytojas, neretai dėl istorinių aplinkybių pasaulinės literatūros žinynuose kartais laikomas austrų rašytoju, rašiusiu Triesto tarme (g. 1861 m.).
• 1949 m. – Schack August Steenberg Krogh, 1920 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1874 m.).
• 1996 m. – Tupac (2pac) Amaru Shakur, JAV repo ir hip-hopo atlikėjas, vienas garsiausių, populiariausių reperių pasaulyje, taip pat aktorius bei poetas (g. 1971 m.).
• 2023 m. – Mirča Sneguras, pirmasis Moldavijos prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1990 iki 1997 m. (g. 1940 m.).^[7]

Nuorodos

1. Mirė signataras Liudvikas Narcizas Rasimas. LRT. 2023-09-14. Nuoroda tikrinta 2023-09-14.
2. Mirė teisininkė, buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė. LRT. 2024-09-13. Nuoroda tikrinta 2024-09-13.
3. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
4. Linda Wong. Biografija.
5. Stella McCartney.
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
7. „Mircea Snegur, first president of Moldova, dies at 83“. Reuters (anglų). 2023-09-14. Nuoroda tikrinta 2023-09-14.