Lotyniškas mėnesio pavadinimas Augustus buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augustino garbei. Šis mėnuo turi 31 dieną todėl, kad Augustinas norėjo savo mėnesyje turėti tiek pat dienų, kiek Julijus Cezaris jo vardu pavadintoje liepoje. Šis mėnuo pasirinktas todėl, kad jį mirė Egipto karalienė Kleopatra VII. Iki tol mėnuo vadinosi Sextilis, t. y. šeštasis mėnuo.
Rugpjūtį dienos ilgumas yra 16-14 valandų, Saulė vidutiniškai šviečia 235 valandas. Vidutinė mėnesio oro temperatūra 16,2 °C (pajūryje 16,7 °C), užėjus kaitrai oro temperatūra gali pakilti iki 32-35 °C, o dirva įkaisti iki 50-54 °C (kartais ir iki 59 °C). Yra pasitaikę, kad rugpjūčio naktimis temperatūra nukrisdavo iki 0-3 °C, kartais užfiksuojamos pirmosios šalnos (dažniausiai Varėnoje). Karščiausia temperatūra Lietuvoje, užfiksuota rugpjūtį yra +36,0 °C (1992 m. rugpjūčio 10 d., Naujoji Akmenė), šalčiausia -2,9 °C (1966 m. rugpjūčio 30 d., Varėna)[1].
Rugpjūtį vidutiniškai iškrenta 79–87 mm kritulių (Žemaitijoje kiek daugiau – 92-95 mm). Priklausomai nuo vyraujančių oro masių skirtingais metais rugpjūčio orai gali būti labai skirtingi: yra pasitaikę visą mėnesį trukusių sausrų (1996 m., Biržai) arba smarkių liūčių, škvalų (1978 m., Telšiai, Šilutė). Nors rugpjūtį lietingų dienų vidutiniškai yra tiek pat, kiek liepą, tačiau kritulių iškrenta daugiau.
Vėjuotų dienų, kurių metų vėjo greitis viršija 8 m/s būna 2-5, o pajūryje vidutiniškai 12. Vidutinis dienų su rūku skaičius nedidelis (2-5), daugiausia dienų su rūku būna Žemaitijoje (Laukuvoje, Telšiuose – iki 11-15). Dienų su perkūnija skaičius labai priklauso nuo vyraujančių oro masių: nuo 4-6 vyraujant ramiems orams iki 10-13, kuomet būdingas tropinis oras. Pasitaiko krušos atvejų, škvalų, viesulų[2].
Rugpjūčio mėnesį didžioji dauguma vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų subrandina savo derlių, vyksta jo nuėmimas (rugiapjūtė, šienapjūtė, uogavimo, grybavimo sezonai). Rugpjūčio antroje pusėje pradeda gelsti kaštonų, karpotųjų beržų lapai, pradeda skirsti gandrai, kregždės.
