Kazlų Rūdos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Plotas 555 km² (0,8% Lietuvos teritorijos), 13 221 gyventojų (2011 m.,0,4% Lietuvos gyventojų). Administracinis centras – Kazlų Rūda.
Geografija
Savivaldybės teritorijos didžiausią dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Vidaus vandenys užima apie 2% teritorijos. Per teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu teka Nova. 5 valstybinės reikšmės ežerai (didžiausias – Amalvas) ir 8 tvenkiniai (didžiausi – Pilvės-Vabalkšnės, Kazlų). Raudonplynio, Novaraisčio pelkės. Miškingumas 56%. Didžiausi – Kazlų Rūdos miškai ir Braziūkų miškai. Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių.
Gyventojų tankumas 26,8 žmonių/km². 89,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001 m.). Kazlų Rūdos miesto gyventojai sudarė 49% rajono gyventojų (2005 m.).
2005 m. buvo gimnazija, vidurinė, 6 pagrindinės, pradinė, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis, spec. internatinė mokykla, ligoninė, dvi ambulatorinės gydymo įstaigos, 6 medicinos punktai, globos įstaiga pagyvenusiems žmonėms, 7 bažnyčios, 7 kultūros centrai, 11 bibliotekų, sporto centras, Miškų muziejus (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacinis centras), Sinderiškių vėjo malūnas.
1944–1953 m. partizanų Tauro apygardos įkūrėjui kun. A. Yliui ir apygardos kapelionui kun. J. Lelešiui
Iš geležinkelio stoties ištremtiems Lietuvos piliečiams
1944–1952 m. Kazlų Rūdos apylinkėse žuvusiems partizanams
1991 m. lapkričio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1946 m. liepos 24 d. žuvusiems septyniems partizanams
1991 m. mirusiam partizanui politiniam kaliniui V. Lapieniųi {Kazlų Rūdoje)
1993 m. spalio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1945 m. birželio mėn. Eglupiuose žuvusiems partizanams broliams J. ir J. Krapavičiams
Visoje savivaldybėje pagaminama 0,5% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“), medienos gaminių („Girių bizonas“, „Jūrės medis“, „Kronolitas“), šiluminės energetikos įrenginių („Kazlų Rūdos metalas“), mėsos produktų („Čečeta“), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („Skiedryne“) gamyba.
Žemės ūkio naudmenos užima 31,5% teritorijos, iš jų 72,7% – ariamoji žemė, 26,3% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 9,46 ha. 64,6% pasėlių užima javai (išauginama 0,4% Lietuvos javų), 7,7% – bulvės (0,9%), 4,8% – daržovės (1,3%), 5,7% – daugiametės žolės. 2004 m. pagaminta 0,5% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (0,5% pieno), užauginama 1,0% Lietuvoje užauginamų galvijų (0,6% karvių), 0,8% arklių, 0,5% avių ir ožkų, 0,4% kiaulių.
Bebruliškėje yra žuvivaisos tvenkiniai (bendrovė „Karpis“). Žilvičių auginimas ir pynimas, sraigių, sliekų veisimas, vaistažolių auginimas. Prie Jūrės tvenkinio yra poilsiavietė.[6]
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Kazlų Rūdos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[7]
↑Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 677 psl.
↑Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
↑Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 677 psl.