Vakariniu pakraščiu driekiasi Vilkyškių kalvagūbris, šiaurėje siekia Žemaičių aukštumą (joje yra aukščiausia rajono vieta – 158 m), o likusią (didžiąją) dalį užima Karšuvos žemuma. Joje, Jūros slėnyje yra žemiausia rajono vieta (7 m)[2].
Savivaldybės teritorija teka Jūra (70,7 km iš 177) su savo intakais Akmena, Šunija, Šešuvimi, Ežeruona ir daugelis kitų jų intakų ir intakėlių. Rajone yra 10 ežerų, 5 dideli tvenkiniai, didžiausias jų – Balskų, 10 pagal dydį Respublikoje ir daug mažesnių. Rajone plyti kelios nemažos pelkės – Plynoji, Artoji, Laukėsa, Leoniškės plynoji, pastarosios dvi – išeksploatuoti ar tebeeksploatuojami durpynai, yra ir daug mažesnių pelkių, kurios anksčiau buvo durpynai, bet dabar užžėlusios miškais. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Tyrelio, Tauragės-Batakių miškai. Yra dalis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, Jūros ichtiologinio draustinio.
Rajono miškingumas 31,7 %. Auga daugiausia eglynai, yra mišriųjų miškų, beržynų, drebulynų.
2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis rajone gyveno 52 711 žmonių, iš jų 21 447 kaime (41 %). 2007 m. Tauragės rajone gyveno 51 000 žmonių, iš jų 23 000 – kaime (45 %). Darbingo amžiaus gyventojų yra 63 %, pensinio – 20 %, 17 procentų jaunimas iki 14 metų.[3]
↑Tauragės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 281
↑Tauragės rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: LR gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 61 p. – ISBN 9955-588-55-1
↑Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.