Biržų rajono savivaldybės plotas 1476 km² (2,3 proc. Lietuvos ploto). Savivaldybės teritorija yra Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Jos paviršius aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias aukštis 88 m ties Einoriais, mažiausias – 21 m ties Nemunėlio vidurupiu. Teritorijos šiaurės vakaruose yra dalis Linkuvos kalvagūbrio.
Geologija
Biržų krašto vidurio ir šiaurės vakarų dalyje yra apie 8000 karstinių įgriuvų. 4,5 proc. teritorijos užima durpynai, didžiausias, 1400 ha Purvų-Butniūnų durpynas. Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, yra smėlžemių, salpžemių, durpžemių, šlynžemių, pavieniais ploteliais apie Biržus – kalkžemių.
Sausio vidutinė temperatūra 5,7 °C, liepos – 16,7 °C. Per metus iškrinta vidutiniškai 605 mm kritulių.
Vandenys
Biržų rajono savivaldybės šiaurės rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų riba teka Nemunėlis, vidurine dalimi – jo intakas Apaščia, vakarine – Mūšos intakas Tatula. Yra 17 ežerų, 2 tvenkiniai, iš jų didžiausias – seniausias Lietuvoje dirbtinis Širvėnos ežeras.
Miškai
Miškingumas – 26,4 proc. Daugiausia miškų yra teritorijos rytuose, didžiausi – Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio miškas, Medžvalkių miškas. Vyrauja beržynai, mišrieji miškai.
1995 m. vietoj Biržų rajono įsteigta Biržų rajono savivaldybė.[2] Ji buvo pavaldi Panevėžio apskričiai. 2009 m. vasario 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-16 įsteigtos 56 seniūnaitijos, papildomu spalio 26 d. sprendimu Nr. T-292 jų skaičius sumažintas iki 54.
Biržų rajone 2007 m. buvo 33 498 gyventojų, 1 % visų Lietuvos gyventojų. Miesto gyventojų 53,7 %. Gyventojų tankumas 26 žm./km². Veikia 15 tradicinių religinių bendruomenių, iš kurių didžiausios katalikai, evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai.
2002 m. savivaldybėje buvo 1 gimnazija, 5 vidurinės mokyklos, 10 pagrindinių, 1 jaunimo, 19 pradžios mokyklų, 3 darželiai mokyklos, 5 lopšeliai-darželiai, muzikos mokykla, sporto mokykla. 2008 m. Biržų rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
Visoje Biržų rajono savivaldybėje pagaminama 0,7 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiausia pramonės įmonių yra Biržuose, kur sukoncentruota lininių verpalų ir audinių (bendrovė „Siūlas“), alaus, duonos gamyba, medžio apdirbimas.
Žemės ūkio naudmenos užima 64,5 % teritorijos. 46,9 % pasėlių yra javai, 2,6 % bulvės, dar auginami pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 2,3 % visų Lietuvos javų, 3,5 % linų pluošto, 1,6 % cukrinių runkelių, 1,8 % bulvių (2000 m.). Išplėtota ekologinė žemdirbystė, veikia Tatulos programa. 2000 m. pagaminta 2 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2,3 % pieno).[5]