Vietovardis reiškia vietą prie ąžuolų̃, ąžuolýnų (= lenk.dęby, dębno). Neaišku, ar lietuviška, ar slaviška forma ankstyvesnė.[3]
Istorija
Manoma, kad kaimas įsikūrė XVIII a. pabaigoje, toje vietovėje po didelio miškų kirtimo. XVIII a. viduryje kylant krašto ūkiui ir didėjant gyventojų skaičiui, buvo kertami dideli miškų plotai, kurių vietos kūrėsi nauji kaimai. Vienas tokių kaimų buvo Paąžuolė. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose fiksuota 1777 m.[4]
Tarp pirmųjų gyventojų minimi Jakutis, Glitas. XIX a. vid. minimos kaimo gyventojų pavardės – Mackevičiai, Kundrotai, Kirkliauskai, Ramaškos, Švedai, Kaziukoniai, Turoniai, Mišinskai, Bigeliai, Skamarakai, Miškiniai, Žukauskai, Petrušiai.[5]
XIX a. pab. Paąžuolė pateko į Lydos apskrities Kaniavos valsčių ir apylinkę bei dvaro valdą.
Tarpukaryje Paąžuolėje veikė „Ryto“ pradžios mokykla, apie kurią sukurtas Dariaus Čepulionio dokumentinis filmas „Lenkmečio lietuviška mokykla“ (Baltijos TV, 1993 m.). Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 104 žmonės, iš kurių 103 užsirašė lietuviais ir 1 lenku.[6]
XX a. 7-tame dešimtmetyje pietvakariniame kaimo pakraštyje atidarytas žvyro karjeras, kurio iškasenos buvo naudojamos kelio į Dubičius tiesimui.
↑Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.