Radviliškis
Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje , 21 km į pietryčius nuo Šiaulių , Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Radviliškio rajono savivaldybės centras, Radviliškio miesto seniūnija , yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ir pramonės centras.
Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius –Šiauliai , yra Radviliškio geležinkelio stotis . Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), Radviliškio sentikių cerkvė , Radviliškio evangelikų liuteronų bažnyčia , kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės. Durpyno rajonas .
Radviliškio geležinkelio mazgas
Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
Etimologija
Miesto vardas yra tikrai asmenvardinis vietovardis , kilęs nuo kadaise vietovę valdžiusių Radvilų pavardės, pridėjus priesaginę galūnę -iškis .[4] XVI a. Ldk Žygimantas Augustas Šiaulių valsčių, kuriam priklausė Radviliškis, paskyrė Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Mikalojui Kristupui Radvilai ir po to Radvilos miestelį valdė apie 100 metų.
Istorija
LDK žemėlapyje pažymėtos tik svarbios vietos ir Radviliškis jame jau žymimas
Radviliškio savanorių ugniagesių draugijos nariai prie savo būstinės su priešgaisriniu automobiliu bei priešgaisrine įranga. 1925 m.
Radviliškis minimas nuo XVI a. pradžios. 1567 metai laikomi Radviliškio įkūrimo metais, nors kai kurie šaltiniai nurodo dar 1529 metus ar 1539 m., kai kažkoks žemės valdytojas iš radviliškiečio (z Radziwiliszek ) skolinosi 100 kapų grašių.
XVI a. viduryje vietovė priklausė Šiaulių ekonomijai , kurią valdė Radvilos . Nuo 1577 m. vadinamas miesteliu. 1667 m. Radviliškio dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 73 valstiečių dūmais). 1687 m. gavo turgaus privilegiją, 1710 m. – miesto teises (nors 1708 –1710 m. maro metu išmirė visi gyventojai).
XVIII a. Radviliškis pamažu atsigavo, o ypač sparčiai ėmė augti 1868 –1870 m. nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką Daugpilis –Radviliškis ir čia buvo įkurta Radviliškio geležinkelio stotis . XIX a. pabaigoje Radviliškis buvo Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[5]
Per I pasaulinį karą nutiesus Radviliškio–Tilžės ir Šiaulių–Jelgavos geležinkelius, Radviliškis tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1919 m. lapkričio 22 d. Radviliškio kautynėse bermontininkai buvo sumušti ir ėmė trauktis iš Lietuvos. 1924 –1926 m. suteiktos miesto teisės, 1932 m. patvirtintas kaip II eilės miestas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Sovietmečiu veikė žemės ūkio mašinų gamykla (šiuo metu – AB „Radviliškio mašinų gamykla“), Panevėžio stiklo fabriko cechas, raštinės reikmenų įmonė, kojinių fabrikas, lokomotyvų ir vagonų depai.
1992 m. patvirtintas Radviliškio herbas .
Paminklai, lankytinos vietos
Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
Riboženklis (nuo Šeduvos pusės)
Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia
Sentikių cerkvė
Evangelikų liuteronų maldos namai
Katalikų kapinės
Stačiatikių kapinės
Žydų kapinės
Naujosios miesto kapinės
I Pasaulinio karo karių kapinės
II Pasaulinio karo karių kapinės
Žydų genocido (1941 08 25-26) kapinės
Paminklas Lietuvos kariams-savanoriams, žuvusiems kovoje su bermontininkais 1919 XI ir kapai
Radviliškio vėjo malūnas , mūšio objektas 1919 m. lapkričio 12 d. kovoje su bermontininkais dėl Radviliškio
Paminklas Lietuvos partizanams (1944–1954) ir kapai
Paminkliniai akmenys Lietuvos partizanų išniekinimo vietose
Ąžuolynas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atminimui įamžinti
Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus
Geležinkelio stotis
Obeliskas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui [6]
Paminklas „Nikė“ 1919 m. pergalei prieš bermontininkus (1999 m., skulp. Petras Mazūras )
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Radviliškio Vaižganto mokykla
Miesto panorama
Papildomo ugdymo įstaigos
Radviliškio dailės mokykla
Radviliškio muzikos mokykla
Radviliškio YAMAHA muzikos mokykla
Bendrojo lavinimo įstaigos
Radviliškio vėjo malūnas , stovintis Vaiduliuose
Lokomotyvų depas
Kultūros rūmai
Žalgirio parkas
Ikimokyklinės įstaigos
Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“
Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“
Kitos įstaigos
Sportas
Sporto klubai
Sporto bazės
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
Radviliškyje gimė:
Jan Tur (1875–1942) – mokslininkas, embriologas.
Juliusz Morawski (1878–1928) – gydytojas, psichiatras, neurologas.
Elena Laumenskienė (1880–1960) – pianistė, pedagogė, kompozitorė.
Vytautas Račkauskas (1881–1956) – politinis bei visuomenės veikėjas.
Klaudijus Šenferis (1885–1946) – elektrotechnikas, dėstytojas.
Jonas Marcinkevičius (1900–1953) – rašytojas, dramaturgas, romanų, apybraižų autorius.
Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas.
Kazys Daugėla (1912–1999) – inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius.
(Mykolas Dobrovolskis) Tėvas Stanislovas (1918–2005) – lietuvių dvasininkas.
Aurelija Balašaitienė (1923–2008) – rašytoja, publicistė, žurnalistė, poetė, pedagogė.
Albertas Ratnikas (1923–1993) – architektas.
Janina Monkutė-Marks (1923–2010) – tapytoja, grafikė, tekstilininkė.
Stasys Jusionis (g. 1927 m.) – dailininkas tapytojas, spaudos darbuotojas, redaktorius.
Vladas Kalvaitis (1929–2018) – rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas.
Vytautas Pakarskas (1930–1995) – inžinierius, sklandymo sporto meistras.
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis (1939–2021) – gydytojas radiologas.
Vytautas Tomkus (1940–2022) – teatro ir kino aktorius.
Linas Leonas Katinas (1941–2020) – tapytojas.
Stasys Žirgulis (g. 1944 m.) – skulptorius, politikas.
Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė (g. 1951 m.) – grafikė.
Audronė Kaušpėdienė (g. 1953 m.) – architektė.
Rimanta Krilavičiūtė (g. 1955 m.) – aktorė.
Jonas Barkauskas (g. 1957 m.) – architektas.
Laima Sajienė (g. 1957 m.) – profesorė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Kauno radviliškėnų bendrijos pirmininkė.
Laima Janušonytė (g. 1959 m.) – sporto žurnalistė.
Mykolas Dorofėjus (1961–2021) – teatro ir kino aktorius.
Vytautas Juozapaitis (g. 1963 m.) – dainininkas, operos ir baleto teatro artistas, TV laidų vedėjas.
Aušra Štukytė (g. 1978 m.) – aktorė.
Martynas Gaubas (g. 1980 m.) – dailininkas, grafikas.
Garbės piliečiai
Pagal nuostatus Garbės piliečio [neveikianti nuoroda] vardui gauti, jubiliejiniais miesto metais Garbės piliečio vardą galima suteikti trims kandidatams, o kasmetinių miesto gimtadienių metu – vienam kandidatui.
Gamykla Radviliškyje
Ūkis
Radviliškio rajonas žinomas gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramone, didžiausiu dėvėtų mašinų turgumi Šiaurės Lietuvoje. Radviliškio rajone iškasama nemažai durpių .
2008 m. mieste įkurta Radviliškio pramonės zona, siekiant verslininkams gerinti sąlygas kurtis mieste.
Miestai partneriai
Vokietijos mieste Špajeris veikia Draugystės su Radviliškiu ratelis.[18]
Galerija
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ 2,0 2,1 Радзивилишки . Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона , Т. 26 (51) : Рабочая книжка — Резолюция. С.-Петербургъ, 1899., 72 psl. ( rus. )
↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи , T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 264 psl.
↑ Aleksandras Vanagas . „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 168–169
↑ Radźwiliszki (2) . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 477 psl. ( lenk. )
↑ Radviliškio miesto jubiliejui – atnaujintas paminklas Vytautui Didžiajam
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи . – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Radviliškis . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 487
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www.speyer.de/de/leben/vereine/liste/73 Archyvuota kopija 2007-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
Aš – savo miestui: poezija: skirta Radviliškio miesto 440-ies metų jubiliejui (sud. Jolanta Kvedarienė). – Radviliškis: Litera, 2007. – 40 p. – ISBN 978-9955-410-62-1
Nuorodos