Geležinė divizija Iš viso 800 karių
Radviliškio kautynės – 1919 m. lapkričio 21–22 d. Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais, svarbiausia Šiaulių operacijos dalis.
Kautynės prasidėjo lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Kazio Ladygos vadovaujamos lietuvių pajėgos supo Šiaulius (šiaurės ir pietų kryptimi) ir taip pat puolė Radviliškį. 2-asis pėstininkų pulkas puolė link Šiaulių, o jo 1-asis batalionas (esantis į pietryčius nuo Radviliškio) – miestelį.
Kariams pavyko įsiveržti į miestelį, užimti kapines, bet neatvykus pastiprinimui, jie buvo priversti grįžti į prieš puolimą turėtas pozicijas. Apie 9 valandą vėl prasidėjo puolimas, tačiau dėl stipraus bermontininkų pasipriešinimo ir vėl nesėkmingas.
Vėliau į operaciją pasitelktas ir rezervas – 1-ojo pėstininkų pulko 3-asis ir dalis 1-ojo bataliono. Puolimas pradėtas 1919 m. lapkričio 22 d. 7 valandą ryto. Bermontininkus apšaudė artilerijos baterija. 7-oji kuopa įsiveržė į miestelį, tačiau neatvykus pastiprinimui buvo priversta atsitraukti. 3-a kuopa (priartėjusi prie Radviliškio iš vakarų) buvo priešininkų sustabdyta. 2-ojo pėstininkų pulko 1-asis batalionas užėmė Radviliškio dvarą, tačiau toliau nebesikovė. Vakare 3-ia kuopa įsiveržė į Radviliškį iš vakarų, 9-a ir 7-a – iš pietryčių bei rytų taip užbaigdama puolimą ir galutinai užimdama miestelį.
Pralaimėję kautynes ir praradę Radviliškį bermontininkai iš jo pasitraukė Šiaulių link. Lietuvai atiteko didelis karo grobis, kuris specialiu traukiniu buvo išvežtas į Kauną. 1919 m. lapkričio 22 d. Antantės karinės kontrolės komisijos pirmininkas H. Niesselis pareikalavo nutraukti puolimą ir atsitraukti į buvusias pozicijas. Negavęs paramos iš Lietuvos vyriausybės K. Ladyga kitą dieną įsakė trauktis. Tačiau pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.