Spalio 17

Rgs – Spalis – Lap
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30	31
2024

Spalio 17 yra 290-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 291-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 75 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė kovos prieš skurdą diena.

Vardadieniai

Ignacas – Kintautas – Gytė – Marijonas – Margarita – Ignotas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1529 – Vilniaus Seimas paskelbė 9-metį Žygimantą Augustą Lietuvos Didžiuoju kunikaikščiu;
• 1902 – įkurta Lietuvių demokratų partija;
• 1918 – Lietuvos kariuomenės kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas Lietuvos himnas.

Gimimo dienos

• 1696 m. – Augustas III Saksas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733 m.), Saksonijos kurfiurstas (Frydrichas Augustas II; nuo 1733 m.) (m. 1763 m.).
• 1887 m. – Juozas Orlauskis, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1892 m. – Viktoras Žadeika, chorvedys, pedagogas, muzikologas (m. 1972 m.).
• 1894 m. – Francas Brenderis, šveicarų kilmės Lietuvos kalbininkas (m. 1938 m.).
• 1911 m. – Juozas Lūža, agronomas, lietuvių išeivijos spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).
• 1926 m. – Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė, Lietuvos televizijos filmų režisierė, scenaristė.
• 1930 m. – Vytautas Vladas Buivys, pedagogas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Algirdas Gaižutis, Lietuvos estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Loreta Kudarienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
  • Viktoras Šinkariukas, Lietuvos teatro aktorius ir režisierius (m. 2008 m.).
• 1948 m.:
  • Laimutė Marija Mikalkėnienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
  • Vytautas Čepas, psichologas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Jonas Legas, Jonavos rajono pedagogas, vietos savivaldos, visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Vaclovas Augustinas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.
• 1960 m.:
  • Tomas Staskevičius, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valentinas Stundys, pedagogas, mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas, seimo narys.
• 1961 m. – Vaclavas Kidykas, Lietuvos disko metikas, Lietuvos olimpinės rinktinės narys. 1986 m. Europos atletikos čempionate pelnė bronzą.
• 1963 m. – Mindaugas Petras Bloznelis, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1971 m. – Giedrė Mickūnaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1976 m. – Eduardas Kurskis, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje Baltarusijos FK Šahtër Soligorsk klube.
• 1983 m. – Ruslanas Kirilkinas, Lietuvos dainininkas, buvęs grupės „Omega“ vokalistas, LNK muzikinio šou „Muzikos akademija“ nugalėtojas.
• 1995 m. – Beatričė Grižė, Lietuvos teisininkė, filantropė.

Mirtys

• 1709 m. – Grigalius Antanas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas (g. 1654 m.).
• 1939 m. – Petras Avižonis, gydytojas oftalmologas, mokslininkas, profesorius, laisvamanis (g. 1875 m.).
• 1975 m. – Jonas Kruopas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
• 1980 m. – Anelė Čepukienė-Čenkutė, Lietuvos tautosakos pateikėja, pasakotoja ir dainininkė (g. 1904 m.).
• 1983 m. – Jonas Aviža, lietuvių kunigas, Vokietijos lietuvių veikėjas, krikščioniškosios archeologijos daktaras (g. 1913 m.).
• 1988 m. – Eduardas Pilypaitis, choro ir instrumentinio ansamblio dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1911 m.).
• 1991 m. – Bronius Baginskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, žemės ūkio mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 2002 m. – Antanas Danielius, Lietuvos psichologas, vertėjas (g. 1942 m.).
• 2005 m.:
  • Jonas Aleksa, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas (g. 1939 m.).
  • Povilas Marengolcas, Lietuvos architektas (g. 1925 m.).
• 2008 m. – Antanas Barkauskas, Lietuvos TSR valstybės veikėjas, socialinių mokslų daktaras (g. 1917 m.).
• 2014 m. – Viktoras Tiažkijus, teisininkas, teisėtyrininkas laboralistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas (1997-2002 m.).
• 2022 m. – Leonardas Sauka, Lietuvos tautosakininkas (g. 1931 m.).^[1]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1777 – amerikiečių pajėgos įveikė britus Saratogos mūšyje;
• 1861 – Cullin–La–Ringo žudynės;
• 1973 – prasidėjo 1973 metų naftos krizė.

Gimimo dienos

• 1865 m. – Liucjanas Želigovskis, lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris (m. 1947 m.).
• 1885 m. – Aleksandras Briusovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras (m. 1966 m.).
• 1903 m. – Andrejus Grečka, tarybinis karinis ir partinis veikėjas, Tarybų Sąjungos maršalas (nuo 1955) (m. 1976 m.).
• 1912 m. – Johannes Paulus I, popiežius, katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi 1978 metų rugpjūčio 26 dieną (m. 1978 m.).
• 1915 m. – Arturas Mileris, JAV dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas (m. 2005 m.).
• 1918 m. – Rita Hayworth, amerikiečių aktorė^[2] (m. 1987 m.).
• 1923 m. – Henryk Gulbinowicz, Lenkijos dvasininkas, 1976–2004 m. Vroclaco arkivyskupas (m. 2020 m.).
• 1928 m. – Ali Kafi, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1992 m. birželio 29 d. iki 1994 m. sausio 31 d.
• 1940 m. – Gurumas Šeradzė, angl. Guram Sharadze, gruz. გურამ შარაძე, gruzinų politikas (nušautas)^[3] (m. 2007 m.).
• 1949 m. – Ovenas Arturas, ekonomistas, Barbadoso politinis veikėjas, 1994–2008 m. buvo penktasis Barbadoso Ministras pirmininkas (m. 2020 m.).
• 1972 m.:
  • Eminem, iš Mičigano kilęs garsus amerikiečių reperis ir įrašų prodiuseris visame pasaulyje pardavęs daugiau kaip 77 mln. savo albumų kopijų.
  • Vaiklefas Džanas, amerikiečių reperis, prodiuseris ir hip-hop’o trio „The Fugees“ narys.
• 1974 m. – Emerson Burton, suomių grupės HIM klavišininkas.
• 1976 m. – Sebastián Abreu, Urugvajaus futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Brazilijos Botafogo FR klubo puolėjas.
• 1979 m. – Kimis Raikonenas, Suomijos WRC pilotas.
• 1980 m.:
  • Anil Kumble, indų kriketo žaidėjas.
  • Ekaterina Gamova, rusų tinklininkas.

Mirtys

• 1605 m. – Dželaludinas Muhamedas Akbaras, Nasirudino Humajuno sūnus, iš tėvo paveldėjęs Mogholijos imperatoriaus sostą (g. 1542 m.).
• 1780 m. – Bernardo Bellotto, Italijos dailininkas, dar žinomas kaip „Bernardo Canoletto“. Jis yra buvęs Canoletto mokinys, todėl kartais pasivadindavęs save mokytojo vardu. Garsėjo nutapytais paveikslais, kuriuose atvaizduodavo miesto architektūrą (Varšuva, Turinas, Viena, Drezdenas), paminklus, žmonių šurmulį mieste. Šio dailininko nutapyti paveikslai įspūdingai realistiški (g. 1721 m.).
• 1849 m. – Frederikas Šopenas, lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų (g. 1810 m.).
• 1934 m. – Santiago Ramón y Cajal, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1852 m.).
• 1937 m. – Ernestas Rezerfordas, fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1871 m.).
• 1938 m. – Karlas Kautskis, vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (g. 1854 m.).
• 1967 m. – Aisin Gioro Puyi, dvyliktasis ir paskutinysis mandžiūrų Čingų dinastijos / Cingų dinastijos Kinijos imperatorius (g. 1906 m.).
• 1978 m. – Giovanni Gronchi, politikas iš Italijos, kuris nuo 1955 iki 1962 m. buvo trečiasis Italijos Respublikos prezidentas. Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo kontroversišku ir nepavykusiu mėginimu į valdžią atvesti kairiąją politinę jėgą (g. 1887 m.).
• 2007 m. – Marijanas Kačinskis, lenkų archeologas, jotvingių materialinio palikimo tyrinėtojas (g. 1932 m.).
• 2024 m. – Andzejus Viktoras Šally, endokrinologas, 1977 metų Nobelio premijos laureatas medicinos srityje (g. 1926 m.).^[5]

Nuorodos

1. Mirė tautosakininkas Leonardas Sauka. LRT.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-18.
2. Rita Hayworth. Informacija.
3. Gurumas Šeradzė. Times on line.^{[neveikianti nuoroda]}
4. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
5. „Dr. Andrew Schally, Former Tulane Endocrinologist and Nobel Laureate, dies at 97“. Tulane School of Medicine (anglų). 2024-10-18. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.