Spalio 18

Rgs – Spalis – Lap
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30	31
2024

Spalio 18 yra 291-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 292-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 74 dienos.

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv.Evangelisto Luko diena.

Vardadieniai

Liubartas – Lukas – Lukošius – Vaiva

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1907 – atidarytas Karalienės Luizos tiltas;
• 2000 – Lietuvos Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs Seimo opozicijos 1998–1999 m. priimtuose teisės aktuose 10 ginčytinų nuostatų, susijusių su JAV bendrovės „Williams International“ atėjimu į Lietuvos naftos ūkį, konstatavo, kad reorganizuojant ir privatizuojant Lietuvos naftos ūkį buvo pažeisti turtiniai valstybės interesai. Konstitucinis Teismas panaikino 5 nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą.

Gimimo dienos

• 1859 m. – Kazys Gumbelevičius, Lietuvos draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (m. 1941 m.).
• 1886 m. – Kazys Klimavičius, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
• 1887 m. – Adomas Lastas-Lastauskas, knygnešys, lietuvių rašytojas (m. 1961 m.).
• 1893 m. – Adomas Galdikas, lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas (m. 1969 m.).
• 1894 m. – Jurgis Talmantas, pedagogas, kalbininkas, vertėjas, vadovėlių autorius (m. 1955 m.).
• 1896 m. – Juozas Eretas, lietuvių ir šveicarų mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, visuomenės veikėjas, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas (m. 1984 m.).
• 1899 m. – Antanas Kučingis, Lietuvos dainininkas (bosas) – Lietuvos kariuomenės štabo karininkas, karo topografas, politinis kalinys (m. 1983 m.).
• 1910 m. – Povilas Bekeris, pedagogas, dirigentas, kompozitorius.^[1] (m. 1984 m.).
• 1911 m. – Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas (m. 1991 m.).
• 1914 m. – Vilius Pėteraitis, lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1917 m. – Jonas Laucė, Lietuvos prozininkas (m. 2003 m.).
• 1928 m. – Jonas Čepulis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1929 m. – Adomas Mačiulis, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1931 m. – Zenonas Šimkūnas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1932 m. – Vytautas Landsbergis, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
• 1934 m. – Kiras Bulyčiovas, tarybinis rusų rašytojas fantastas, profesionalus istorikas (Rytų Azijos istorija) (m. 2003 m.).
• 1938 m. – Vytautas Jaugėla, lietuvių menininkas, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas.
• 1941 m.:
  • Irena Nakienė-Kontautaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Juozas Malikonis, Lietuvos dainininkas (bosas).
• 1942 m. – Vaidotas Blažiejus Abraitis, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas daktaras, profesorius, politikas (m. 2015 m.).
• 1944 m. – Arvydas Šaltenis, dailininkas tapytojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Vasilijus Matuševas, Lietuvos tinklininkas, treneris (m. 1989 m.).
• 1947 m. – Raimondas Regimantas Martinėnas, Lietuvos tapytojas.
• 1958 m.:
  • Raimondas Čiegis, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Remigijus Čiegis, Lietuvos inžinierius chemikas, aplinkos vadybos teoretikas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Alvydas Nikžentaitis, istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas.
• 1963 m. – Džiuljeta Maskuliūnienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė.
• 1963 m. – Raimundas Milašiūnas, Lietuvos psichiatras, psichoanalitikas.
• 1966 m. – Nijolė Kalikaitė, Lietuvos ir Raseinių rajono profsąjungų, sporto ir politinė veikėja.
• 1980 m. – Nerijus Astrauskas, Lietuvos futbolininkas. Puolėjo pozicijoje žaidžia Žalgiris Vilnius klube.

Mirtys

• 1948 m. – Jurgis Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (g. 1879 m.).
• 1957 m. – Jonas Endrikis Grigolaitis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1968 m. – Kazys Babickas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas, inžinierius elektrotechnikas (g. 1901 m.).
• 1971 m. – Leonas Bistras, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų (g. 1890 m.).
• 1988 m. – Paulius Galaunė, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas, grafikas (g. 1890 m.).
• 1995 m. – Gajus Saturninas Gimbutis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 1996 m. – Rapolas Napoleonas Vindašius, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1919 m.).
• 2002 m. – Vytautas Kazimieras Alseika, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV visuomenės veikėjas (g. 1912 m.).
• 2006 m. – Stanislovas Jančiukas, Lietuvos dailininkas odininkas (g. 1937 m.).
• 2022 m. – Adolfas Strakšys, Lietuvos žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (g. 1937 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1685 – Prancūzijos karalius Liudvikas XIV išleido Fontenblo ediktą, kuriuo panaikino Nanto ediktą.
• 1908 – Belgija aneksavo Laisvąją Kongo valstybę.
• 1912 – Prasidėjo Pirmasis Balkanų karas.

Gimimo dienos

• 1405 m. – Pijus II, popiežius 1458–1464 metais (m. 1464 m.).
• 1523 m. – Ona Jogailaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Stepono Batoro žmona (m. 1596 m.).
• 1585 m. – Henrikas Šiucas, vokiečių ankstyvojo baroko kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių. Vienas svarbiausių vokiečių kompozitorių prieš Johaną Sebastianą Bachą (m. 1672 m.).
• 1663 m. – Fransua-Eugenijus, Savojos princas ir vienas žymiausių Europos karvedžių, padėjęs atsilaikyti Habsburgams prieš prancūzus ir sustabdęs osmanų imperijos veržimąsi į Europą (m. 1736 m.).
• 1801 m. – Chustas Chosė de Urkiza, Argentinos generolas ir politikas. 1854–1860 m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (m. 1870 m.).
• 1831 m. – Frydrichas III, Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas (m. 1888 m.).
• 1859 m. – Anri Bergsonas, prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, Nobelio literatūros premijos laureatas (1927). (m. 1941 m.).
• 1902 m. – Pascual Jordan, vokiečių fizikas (m. 1980 m.).
• 1926 m.:
  • Chuck Berry, amerikietis, vienas iš rokenrolo pradininkų^[3].
  • Klaus Kinski, vokiečių aktorius^[4] (m. 1991 m.).
• 1933 m. – Ludovico Scarfiotti, buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš Italijos (m. 1968 m.).
• 1939 m. – Lee Harvey Oswald, remiantis trijų JAV vyriausybės sudarytų specialiųjų komisijų išvadomis, buvo JAV prezidento Džono Kenedžio žudikas (m. 1963 m.).
• 1960 m.:
  • Craig Cameron Mello, 2006 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5].
  • Žanas Klodas van Damas, JAV aktorius ir režisierius.
• 1974 m. – Peter Svensson, grupės The Cardigans narys^[6].
• 1977 m. – Terrell McIntyre, JAV krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo poziciją Europos komandoje Malagos „Unicaja“.
• 1980 m. – Reetinder Sodhi, indų kriketo žaidėjas.
• 1982 m. – Svitlana Loboda, rusakalbė Ukrainos dainininkė ir kompozitorė.
• 1987 m. – Zac Efron, amerikiečių aktorius^[7].

Mirtys

• 1893 m. – Šarlis Guno, prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“ (g. 1818 m.).
• 1931 m. – Tomas Alva Edisonas, amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai (g. 1847 m.).
• 1933 m. – Albert Hensel, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Bonos ir Karaliaučiaus universiteto (KU) profesorius (g. 1895 m.).
• 1982 m. – Pierre Mendes-France, 1954 m. tapęs Prancūzijos ministru pirmininku ir baigęs prancūzų karą Indokinijoje. Dėl pilietinio karo Alžyre jis pralaimėjo rinkimus 1955 m.^[8] (g. 1907 m.).
• 2005 m. – Aleksandras Jakovlevas, rusų publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Rusijos Mokslų Akademijos akademikas, XX a. 9-ajame dešimtmetyje dirbęs TSKP partiniame aparate ir Politbiure (1987–1990 m.) (g. 1923 m.).
• 2021 m. – Kolinas Liuteris Pauelas, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 m., JAV prezidento Džordžo V. Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo JAV valstybės sekretoriaus pareigas (g. 1937 m.).^[9]
• 2022 m. – Jurijus Zubakovas, Rusijos politikas, žvalgybininkas, diplomatas, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje (g. 1943 m.).^[10]

Nuorodos

1. Boleslovas Zubrickas. Povilas Bekeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 782 psl.
2. Mirė rašytojas Jonas Adolfas Strakšys. Delfi.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-19.
3. Chuck Berry.
4. Klaus Kinski.
5. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
6. Peter Svensson.
7. Zac Efron. Informacija.
8. Pierre Mendes-France^{[neveikianti nuoroda]}.
9. Cole, Devan. „Colin Powell, military leader and first Black US secretary of state, dies“. CNN. Nuoroda tikrinta 2021-10-18.
10. „О кончине Ю.А.Зубакова“. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-20.