Sahelis eina per šiaurinį Senegalą, pietinę Mauritaniją, centrinį Malį, Burkina Faso šiaurinį pakraštį, Alžyro patį pietinį pakraštį, per vidurio Nigerį, Nigerijos šiaurės rytų pakraštį, Kamerūno šiaurinį pakraštį, vidurio Čadą, Pietų Sudano šiaurinį pakraštį, beveik per visą Sudaną, išskyrus Sudano pačius pietų pakraščius ir šiaurės vakarus, Etiopijos visai nedidelį šiaurinį pakraštį, šiaurės vakarų Eritrėją, nesiekdamas Raudonosios jūros, bei Egipto pietryčių pakraštį.
Gamta
Sahil arabiškai reiškia „krantas“. Būtent taip pavadintas Saharos dykumos pietinis pakraštys, mat ši dykuma arabų kultūroje dažnai tapatinama su jūra.
Gamta čia yra pereinamoji iš dykuminio (Saharos) į atogrąžų (Gvinėjos) klimatą, ir pačiame Sahelyje išilgai išskiriami tam tikri ruožai su skirtingomis gamtinėmis sąlygomis: sahelo – saharinis, sahelinis, sudano – sahelinis ir sudaninis.
Prieš 12 500 metų šis regionas buvo Saharos dalis, smėlis bei vėjas suformavo vietos reljefą. Kuriam laikui dykuma buvo atsitraukusi, todėl čia atsirado galimybės susikurti įvairioms valstybėms. Šiuo metu vėl jaučiamas dykumėjimo procesas.
Kultūra
Sahelis nėra vien tik geografinė sąvoka. Gana panašios gamtinės sąlygos nuo seno vienijo čia gyvenusias įvairias tautas. Visos jos dalyvavo transsacharinėje prekyboje, o I mūsų eros tūkstantmetyje, veikiant islamo kultūrai iš šiaurės, užgimė ir suklestėjo Sahelio civilizacija.