Nigerija

Nigerijos Federacinė Respublika angl. Federal Republic of Nigeria
Vėliava Herbas
Himnas: „Kilkite, tėvynainiai“
Nigerija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų (ofic.), jorubų, igbo, hausų
Sostinė	Abudža
Didžiausias miestas	Lagosas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • -	Muhamadu Buharis Jemis Osinbadžis -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	923 768 km^2 (31) 1,4 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	191 835 936 (7) 188,9 žm./km^2 (71)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2015 1 091,70[1] mlrd. $ (20) 6 004[2] $ (154)
Valiuta	Naira
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +1 netaikomas
Nepriklausomybė Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1960 m. spalio 1 d.
Interneto kodas	.ng
Šalies tel. kodas	234

Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis.^[3][4][5] Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų.^[6] Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu.^[7] Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę.^[8] Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%.^[9]

Nigerija yra regioninė valstybė Afrikoje ir kylanti pasaulinė galia. Nigerijos ekonomika - didžiausia Afrikoje ir 31-oji pasaulyje pagal nominalųjį BVP ir 26-oji pagal perkamosios galios paritetu apskaičiuotą BVP. Nigerija dėl didelio gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dažnai vadinama Afrikos milžinu,^[10] o Pasaulio bankas ją laiko besivystančiąja rinka. Kita vertus, šalis vertinama prastai Žmogaus socialinės raidos indekse ir išlieka viena labiausiai korumpuotų pasaulio valstybių.^[11][12] Nigerija yra Afrikos Sąjungos steigėja ir daugelio tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas, Tautų Sandraugą, Neprisijungimo judėjimą,^[13] Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją ir OPEC, narė.

Istorija

Apie ikikolonijinę Šiaurės Nigerijos istoriją: Sahelio civilizacija, Hausų valstybės, Kanem-Bornu

Apie ikikolonijinę Pietų Nigerijos istoriją: Benino civilizacija

Dabartinė Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tik XX a. pradžioje, britams sujungus į vieną vienetą keletą skirtingų protektoratų. Iki tol Nigerijos istorija buvo atskirų civilizacijų ir valstybių istorija. Šiaurės Nigerija ir Pietų Nigerija, pasižyminčios skirtingomis geografinėmis ir kultūrinėmis savybėmis, vystėsi atskirai.

Šiaurės Nigerijoje pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Sahelio civilizacija. Čia radosi daug Hausų valstybių, kurios vykdė prekybą su Šiaurės Afrika, ir tuo pačiu introdukavo islamą, kuris yra vyraujanti religija šiaurės Nigerijoje ir dabar. Į rytus nuo Hausų, dabartinėje šiaurės rytų Nigerijoje klestėjo Kanemo ir Bornu valstybės. XVIII a. šioje teritorijoje susikūrė Fulbių imperija.

Pietų Nigerijoje II mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Benino civilizacija. Jos atstovai jorubai, igbai, biniai išvystė aukštą bronzos liejimo techniką ir sukūrė klestinčias teokratines valstybes. Jų kultūra buvo nešama į vakarus, į dabartinio Benino, Togo, Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto teritorijas. Nuo XV a. Benino civilizacijos tautos aktyviai prekiavo su europiečiais, perimdamos iš jų daug technikos pasiekimų, krikščionybę ir aktyviai įsijungdamos į vergų prekybą.

Europos tautos pirmiausia kūrėsi Gvinėjos įlankos pakrantėse, todėl nuo XV a. bendravo su Benino civilizacijos tautomis. Jos statė savo fortus. Nuo XIX a., uždraudus vergų prekybą, europiečius ėmė dominti teritorijos, todėl britai čia pradėjo savo užkariavimus. Per visą XIX a. jie vieną po kitos pajungė visas Nigerijos tautas, tokiu būdu sukurdami dabartinės Nigerijos teritoriją.

1960 m. Nigerija iškovojo nepriklausomybę, tačiau jai teko sukurti bendrą šalies identitetą, kadangi dėl skirtingos istorijos atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. 1967–1970 m. Nigerijoje kilo pilietinis karas, po kurio sekė karinės diktatūros (1966–1979 m. ir 1983–1999 m.) ir demokratiškai išrinktos civilių valdomos vyriausybės. Galop 1999 m. prezidento rinkimuose buvo pasiekta stabili demokratija. 2015 m. rinkimuose pirmąkart šalies istorijoje pralaimėjo pareigas einantis šalies prezidentas.^[14]

Ypač dideli nesutarimai egzistuoja tarp šiaurės Nigerijos hausų, Pietų Nigerijos jorubų ir igbų. Pastarieji puoselėja separatistines nuotaikas ir vienu metu buvo sukūrę atskirą valstybę Biafrą.

Politinė sistema

Nigerija – federalinė respublika. Šalies galva ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis renkamas visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai (gali būti perrinktas kitai kadencijai). Vykdomąją valdžią taip pat atlieka Federalinė Vykdomoji Taryba. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka dviejų rūmų parlamentas. Jį sudaro Senatas (109 nariai, renkami po 3 iš kiekvienos valstijos ir 1 iš sostinės, renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose) ir Atstovų Rūmai (346 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai).

Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, Nigerijoje klesti korupcija. Apskaičiuota, kad 1960-2012 m. laikotarpiu Nigerija dėl korupcijos neteko daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių.^[15] Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos: angloamerikiečių teisė, paprotinė teisė, šariatas (šiaurinėse valstijose, kur dominuoja islamas).

Užsienio politika

Nuo pat nepriklausomybės iškovojimo 1960 m., Nigerija užsienio politikoje daugiausiai dėmesio skyrė Afrikos vienybės idėjai.^[16] Viena iš afrocentrinės užsienio politikos išimčių buvo glaudūs Nigerijos santykiai su Izraeliu XX a. septintajame dešimtmetyje. Izraelis sponsoriavo ir padėjo pastatyti Nigerijai parlamento pastatus.^[17] Nemažai išbandymų užsienio politikoje teko šaliai susivienijus po pilietinio karo. Nigerija rėmė judėjimus prieš baltųjų mažumų vyriausybes pietinėje Afrikoje, Afrikos nacionalinį kongresą, laikydamasi griežtos pozicijos apartheidinės Pietų Afrikos vyriausybės atžvilgiu. Nigerija buvo Afrikos vienybės organizacijos (dabar vadinamos Afrikos Sąjunga) steigėja. Turi didžiulę įtaką Vakarų Afrikoje ir Afrikoje apskritai.

Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo, Jungtinių Tautų prašoma, Nigerija išsiuntė savo karius į Kongą, kur buvo įsiliepsnoję politiniai neramumai. Aštuntajame dešimtmetyje Nigerija taip pat rėmė keletą panafrikietiškų ir už savivaldą kovojančių judėjimų, tarp jų Angolos išsivadavimo liaudies judėjimą Angoloje, SWAPO judėjimą Namibijoje, teikė pagalbą opozicijai Mozambike ir Rodezijoje, kurios tuo metu buvo valdomos baltųjų mažumos vyriausybių. Nigerija taip pat yra Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Tautų Sandraugos narė. Iš pastarosios buvo laikinai pašalinta 1995 m., šalį valdant Abačos režimui.

Nuo 2000 m. eksponentiškai augo Kinijos ir Nigerijos prekybiniai santykiai. Tarp 2000 ir 2016 m. dvišalė prekyba išaugo daugiau nei 10 mlrd. dolerių.^[18] Vis dėlto tai išaugo į problemą, nes į Nigeriją iš Kinijos importuojama dešimtkart daugiau nei iš Nigerijos eksportuojama į Kiniją.^[19] Dėl to Nigerijos ekonomika tampa per daug priklausoma nuo pigaus importo, kad išsilaikytų vietinė produkcija, o tai lemia Nigerijos pramonės smukimą.^[20]

Lietuvos ir Nigerijos dvišaliai santykiai siekia 1992 m. lapkričio 10 d., kai Nigerija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, nors diplomatiniai santykiai užmegzti vėliau - 2001 m. sausio 17 d.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Nigerija 2022 m. vasario 24 d. paprašė perkelti šalies ambasadą iš Ukrainos į Lietuvą, į ką Lietuvos užsienio reikalų ministerija sureagavo teigiamai. Tų pačių metų birželio 21 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su į Lietuvą persikėlusiu Nigerijos ambasadoriumi Šinajumi Fatajumi Alege.^[21]

Ginkluotosios pajėgos

Nigerijos ginkluotųjų pajėgų vėliava.

Nigerijos ginkluotąsias pajėgas sudaro Nigerijos sausumos armija, Nigerijos karinis jūrų laivynas ir Nigerijos karinės oro pajėgos. Nigerijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, šias pareigas įgyvendinantis per Gynybos ministeriją, kuri savo ruožtu yra atsakinga už kariuomenės ir jos personalo valdymą. „Global Firepower“ duomenimis, Nigerijos ginkluotosios pajėgos yra ketvirtos pagal pajėgumus Afrikoje ir užima 35 vietą tarp visų pasaulio valstybių.^[22]

Šiandien Nigerijos ginkluotosios pajėgos susiduria su daugybe vidaus iššūkių, kurie ir toliau kenkia stabilumui Nigerijoje ir visame regione. Kai kurios iš šių grėsmių apima nuo 2009 m. liepos besitęsiančius džihadistų sukilėlių grupuotės Boko Haram veiksmus šiaurės rytų Nigerijoje. Taip pat Nigerijos ginkluotios pajėgos dalyvauja ilgalaikėje kovos su piratavimu Nigerio deltoje kampanijoje, keliančioje rimtą grėsmę gyvybiškai svarbiai šalies naftos pramonei, sudarančiai 40 % Nigerijos eksporto ir 85 % vyriausybės pajamų.^[23][24] Padėtį apsunkina didžiulė korupcija, silpninanti Nigerijos kariuomenės gebėjimą atremti vidaus saugumo grėsmes, nes sudaro gerąs sąlygas sukilėlių ir teroristų grupuotėms veikti.^[25][26]

Administracinis suskirstymas

Nigerija padalinta į 36 valstijas ir vieną Federalinę sostinės teritoriją. Jų smulkesni padaliniai yra 774 Vietines vyriausybinės teritorijos (LGA). Kai kurios valstijos yra suformuotos senųjų čia egzistavusių valstybių (emyratų) pagrindu, kurių kai kurios dar yra išlaikę vietines valdovų dinastijas.

Nigerijos valstijos

Valstijų sąrašas:

Abija Adamava Akva Ibomas Anambra Bauči Bajelsa Benuė Bornu Kroso upė (Cross River) Delta Eboni Edas

Ekiti Enugu Imas Gombė Džigava Kaduna Kanas Kacina Kebi Kogi Kvara Lagosas

Nasarava Nigeris Ogunas Ondo Osunas Ojo Platas Upės (Rivers) Sokotas Taraba Jobė Zamfara

Nigerijoje yra 6 miestai su daugiau nei 1 mln. gyventojų: Lagosas, Kanas, Ibadanas, Kaduna, Port Harkortas, ir Beninas. Lagosas yra didžiausias miestas visoje Afrikoje piečiau Sacharos.

Geografija

Zumos uola

Nigerija yra Vakarų Afrikoje, šalia Gvinėjos įlankos. Nigerijos plotas – 923 768 km² ir yra 32 iš didžiausių šalių (po Tanzanijos). Jos dydis panašus į Venesuelos, maždaug kaip du Kalifornijos plotai. Nigerija turi 4047 km sieną, kuri eina su Beninu (773 km), Nigeriu (1497 km), Čadu (87 km), Kamerūnu (1690 km), ir turi kranto liniją apie 853 km.

Nigerijos kraštovaizdis yra įvairus. Paplūdimiai, drėgnieji atogrąžų miškai, dykumos. Aukščiausias Nigerijos taškas – Čapal Vadis (2419 m).

Nigerijos pagrindinės upės yra Nigeris ir Benuė, kurios įteka į Nigerio deltą, vieną didžiausių pasaulio upių deltų.

Nigerija taip pat yra svarbus centras bioįvairovėje. Manoma, kad plotai, supantys Kalabarą, Kroso upę pasižymi didžiausia drugių įvairove.

Nigerija labiausiai išsiplečiantis topografinis regionas Nigerio ir Benuė upių slėniuose (kurie sujungia vienas į kitą ir sudaro "Y" formą). Į pietvakarius nuo Nigerio yra „tvirtas“ plokščiakalnis, o į pietryčius nuo Benuė kalvos ir kalnai yra visas kelias iki sienos su Kamerūnu. Pakrantės lyguma yra tiek pietvakariuose, tiek pietryčiuose.

Nigerija dalijama į 3 klimato sritis: tolimuosius pietus, tolimąją šiaurę ir likusį šalies plotą. Toli pietuose yra tropinių miškų sritis, kur metinis kritulių kiekis yra nuo 60 iki 80 cm per metus. Šiaurėje yra apibrėžiama beveik dykuma panašaus klimato, kur kritulių iškrenta mažiau nei 20 cm per metus. Likusioje šalies dalyje būdinga savana, kurioje kritulių iškrenta nuo 20 iki 60 cm per metus.

Ekonomika

Nigerijos ekonomika priklausoma nuo naftos, nors yra gamtinių dujų ir mineralų (alavo, švino, cinko, asbesto, mangano, urano, boksito) telkinių. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje (auginamos aliejinės palmės, sorgai, soros, medvilnė, kakavmedžiai). Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto, automobilių, medienos apdirbimo pramonė. Svarbi ūkio šaka šalies pietuose – žvejyba. Pagrindiniai prekybos partneriai: JAV, Kinija, Brazilija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.

Demografija

Nigerijos kalbų žemėlapis

Nigerija – gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Čia gyvena daugiau kaip 170 mln. gyventojų. 51,7 % gyvena kaimuose, 48,3 % – miestuose. Šalis gyvenama tankiai: vidutinis gyventojų tankumas 145 žm./km². Tankiausiai gyvenamos pietinės valstijos, ypač Nigerio delta (Anambroje 863 žm./km², Imo 712 žm./km², Akva Ibome 554 žm./km²), rečiausiai gyvenami rytai ir šiaurės rytai (Taraboje 42 žm./km²).

Šalyje labai didelė etninė įvairovė. Gausiausios tautos: hausai ir fulanai 29 %, jorubai 21 %, igbai 18 %, idžavai 10 %, kanuriai 4 %, ibibijai 4 %, tijai 2 %. Iš viso gyvena ~250 tautų ir genčių. 2018 m. skaičiavimais, šalyje dominuoja musulmonai (53,5%, daugiausiai šiaurėje) ir krikščionys (45,9% Christian, iš jų 10,6% Romos katalikai ir 35,3% kitų denominacijų krikščionys (anglikonai, baptistai, kiti protestantai). Vietinių tradicinių religijų išpažinėjai sudaro 0,6%.^[27]

Nigerijoje kalbama > 500 kalbų. Valstybinė oficialioji kalba yra anglų, paplitusios Nigerio-Kongo grupės kalbos – jorubų, igbų, hausų bei Nilo-Sacharos grupės kanurių kalba.

Nigerijoje gyvenimo sąlygos ir medicininis aptarnavimas prastos kokybės. Vidutinė gyvenimo trukmė 2022 m. - 61 metai.^[28] Paplitęs ŽIV (nors kur kas mažesniais mastais nei pietų ar rytų Afrikoje), maliarija, cholera, miegligė.

Švietimas

Švietimo politiką Nigerijoje prižiūri Nigerijos švietimo ministerija. Švietimo sistemą sudaro darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir aukštosios mokyklos. 68% Nigerijos gyventojų yra raštingi. Šis procentas stipriai skiriasi, priklausomai nuo lyties - daugiau raštingų vyrų (75,7%) nei moterų (60,6%).^[29]

Nigerijoje mokslas nemokamas ir remiamas vyriausybės, tačiau nė vienai amžiaus grupei nėra privalomas. Šalyje veikia 138 universitetai, iš kurių 40 federaliniai, 39 valstybiniai ir 59 privatūs. Nigerijoje pagal Globalų inovacijų indeksą 2021 m. buvo 118 pasaulyje, keturiomis pozicijomis žemiau nei 2019 m.^{[30][31][32][33]} Lagoso universitetas yra laikomas geriausiu šalyje.

Kultūra

Abudžos nacionalinė mečetė

Dėl didelės etninės įvairovės Nigerijoje nėra vieningos kultūros: šiaurėje dominuoja islamiška hausų/fulanių kultūra, o pietinėje šalies dalyje neatsiejamai susimaišę vietinių afrikietiškų religijų ir krikščionybės tradicijos. Pietryčiuose dominuojanti grupė yra igbai (prie jų šliejasi ibibijai ir idžai), pietvakariuose – jorubai.

Musulmoniškoje šiaurinėje šalies dalyje nuo seno būdinga Sahelio virtuvė, kur svarbiausias angliavandenių šaltinis yra ryžiai, sorgas, sora, o pietinėje būdinga Gvinėjos įlankos virtuvė, kur maistui vartojamas jamsas, valgomoji kolokazija, valgomasis manijokas.

Pagrindinė sporto šaka – futbolas. Šalies nacionalinė rinktinė yra viena pajėgiausių žemyne, o jos futbolininkai rungtyniauja garsiuose pasaulio klubuose. Taip pat žaidžiamas krepšinis (nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė 2015 m. tapo žemyno čempione, nacionalinė moterų krepšinio rinktinė - net penkis kartus), yra talentingų boksininkų, lengvaatlečių.

Beveik visa literatūra rašoma anglų kalba. Nigerija garsi savo rašytojais Voliu Sojinka (1986 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija), Činua Ačebe, Benu Okriu, Čimanda Ngozi Adičije, Kenu Saro-Viva. Į lietuvių kalbą išversta Činua Ačebės, Amoso Tutuolo ir Sipriano Ekvensio kūrinių.^[34]

Nigerijos kino filmų pramonė vadinama Nolivudu ir savo dydžiu nusileidžia tik Bolivudui. Daugiausia kino studijų įsikūrusios Lagose, Kane ir Enugu bei sudaro reikšmingą dalį šių miestų ekonomikose.

Daugelis XX a. pab. Nigerijos muzikantų, tokių kaip Fela Kuti, į afroamerikietišką džiazą ir soulą įmaišė įvairios vietinės muzikos kultūrinius elementus, taip duodami pradžią afrobito muzikiniam žanrui, kuris savo ruožtu padarė įtaką hiphopo muzikai.^[35] Taip pat iš Nigerijos kilusi JuJu žanro muzika - jai būdingas tradicinės jorubų tautinės muzikos substratas. Šį žanrą išgarsino atlikėjas Kingas Sani Adė. 2008 m. lapkritį Nigerijos muzikos scena sulaukė tarptautinio dėmesio, kai žinomas muzikos kanalas MTV surengė pirmąjį žemyne Afrikos muzikos apdovanojimų šou Abudžoje.^[36]

Literatūra

• Nigerija tarp faktų ir asmeninės patirties (sud. Raimonda Iškauskaitė, Egdūnas Račius). – Vilnius: Kronta, 2010. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-401-073-6

Šaltiniai

1. „Gross domestic product 2015, PPP“ (PDF). Pasaulio Bankas. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-08-22.
2. „GDP per capita, PPP (current international $)“. Pasaulio Bankas. 2017-02-01.
3. „Ethnicity in Nigeria“. PBS. 2007-04-05. Nuoroda tikrinta 2015-05-09.
4. „Nigeria“. Ethnologue (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-07-04.
5. Pereltsvaig, Asya (2011-06-16). „Linguistic diversity in Africa and Europe – Languages Of The World“. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-15. Nuoroda tikrinta 2019-07-04.
6. „NIGERIA – CIA WORLD FACTBOOK 2019“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-09-23. Nuoroda tikrinta 2020-05-25.
7. Mann, Charles C. (1990). „Choosing an Indigenous Official Language for Nigeria“ (PDF).
8. „Nigerian Constitution“. Nigeria Law. Nuoroda tikrinta 2015-07-17.
9. „Nigeria Fact Sheet“ (PDF). United States Embassy in Nigeria. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-10-18. Nuoroda tikrinta 2018-09-23.
10. „Nigeria: The African giant“. The Round Table. 50 (197): 55–63. 1959. doi:10.1080/00358535908452221. ISSN 0035-8533.
11. Campbell, John (2020-01-29). „Perceptions of Corruption in Nigeria Remain High, According to NGO“. Council on Foreign Relations. Nuoroda tikrinta 2021-04-12.
12. „A light shines on Nigerian corruption“. The Christian Science Monitor. 2020-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.
13. „Non-Aligned Movement (NAM) - The Nuclear Threat Initiative“. Nuoroda tikrinta 2021-10-19.
14. „Nigeria's Buhari wins historic election landslide“. Reuters (anglų). 2015-03-31. Nuoroda tikrinta 2020-05-25.
15. „Nigeria has lost $400bn oil revenue to corruption since Independence – Ezekwesili“. Daily Post Nigeria. 2012-08-31.
16. Young, Andrew (2006-07-20) "Collins Edomaruse, how Obasanjo cut UK, US to size", This Day (Nigeria).
17. Burkett, Elinor (2009) Golda, HarperCollins, ISBN 0-06-187395-0, p. 202.
18. LeVan, Carl; Ukata, Patrick (2018). The Oxford Handbook of Nigerian Politics. Oksfordas: Oksfordo universiteto leidykla. p. 751. ISBN 978-0-19-880430-7.
19. LeVan, Carl; Ukata, Patrick (2018). The Oxford Handbook of Nigerian Politics. Oxford: Oxford University Press. p. 754. ISBN 978-0-19-880430-7.
20. LeVan, Carl; Ukata, Patrick (2018). The Oxford Handbook of Nigerian Politics. Oxford: Oxford University Press. p. 754–755. ISBN 978-0-19-880430-7.
21. Į Vilnių persikelia Nigerijos ambasada (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)^{[neveikianti nuoroda]}
22. „Nigeria Military Strength“. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
23. „UPDATE 2-Nigeria will boost oil output if OPEC asks“. Reuters (anglų). 2011-03-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-29.
24. Bank, World (2004 m. rugpjūčio mėn.). „Taxation and State Participation in Nigeria's Oil and Gas Sector“ (amerikiečių anglų).
25. „Military graft undermines Nigeria's fight against Boko Haram: Transparency International“. Reuters. 2017-05-17. Nuoroda tikrinta 2021-09-07.
26. „Report: Corruption in Nigerian Military Benefits Boko Haram“. Nuoroda tikrinta 2021-09-07.
27. „Nigeria“. CIA World Factbook. Nuoroda tikrinta 2019-07-19.
28. „The World Factbook — Central Intelligence Agency“. www.cia.gov.
29. „Country Profile – Nigeria“ (PDF). JAV Kongreso Biblioteka – Federal Research Division. 2008 m. liepos mėn. Nuoroda tikrinta 2011-05-28.
30. „Global Innovation Index 2021“. World Intellectual Property Organization (anglų). Jungtinės Tautos. Nuoroda tikrinta 2022-03-05.
31. „Global Innovation Index 2019“. www.wipo.int (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
32. „RTD - Item“. ec.europa.eu. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
33. „Global Innovation Index“. INSEAD Knowledge (anglų). 2013-10-28. Suarchyvuotas originalas 2021-09-02. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
34. Afrikos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
35. Adams, S. Black President: The Art and Legacy of Fela Anikulapo-Kuti: New Museum of Contemporary Art, New York; This Is Lagos: Yabis Night, Music and Fela, Skoto Gallery, New York. African Arts v. 37, no. 1 (2004 m. pavasaris).
36. „AP/CNN: MTV launches first-ever African music award show“. CNN. 2008-11-22. Suarchyvuotas originalas 2008-12-09. Nuoroda tikrinta 2008-11-26.

Nuorodos

Vikiteka: Nigerija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Nigerija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Nigerijos vyriausybės svetainė
• CŽV informacija Archyvuota kopija 2020-08-31 iš Wayback Machine projekto.
• Informacinis portalas