Nors formalūs dvišaliai santykiai su Pietų Sudanu neužmegzti, Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Rytų Afrikos valstybėmis (Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Burundžiu ir Pietų Sudanu) grupė (dabartinis pirmininkas – Gintautas Paluckas (LSDP).[3]
Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 m. liepos 9 d. Šalies nepriklausomybę tų pačių metų rugsėjo 14 d. pripažino Lietuva, tapdama 113-a tai padariusia valstybe.[1]
Lietuvoje 2023 m. pradžioje gyveno 7 Pietų Sudano piliečiai.[4]
2013 m. sausio mėn., praėjus mažiau nei pusmečiui po Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvos vyriausybė pritarė sprendimui užmegzti santykius su su Pietų Sudanu.[5] Nepaisant to 2023 m. gegužės duomenimis, Lietuva ir Pietų Sudanas išlieka neužmezgę dvišalių santykių.
Pietų Sudane dirbo tarptautinės misijos „Gydytojai be sienų“ dalyvis logistas Andrius Slavuckis.[6]
2022 m. sausio 28-31 d. JT Žmogaus teisių visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės 40-oje sesijoje Ženevoje (Šveicarijoje) Lietuva pateikė rekomendacijas Pietų Sudanui žmogaus teisių srityje. Lietuvos rekomendacijos: įgyvendinti Taikos atkūrimo sutarties nuostatas užtikrinant, kad būtų savalaikiai išnagrinėti visi įtarimai dėl šiukščių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, nustatyti mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant mirties bausmės panaikinimo, plėtoti ir įgyvendinti tikslines programas ir iniciatyvas, užkirsiančias kelią žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų savavališkiems sulaikymams, priekabiavimui, priverstiniams dingimams ir žudymams.[7]
Ekonominiai santykiai
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pietų Sudano siekė 24 tūkst. eurų, o importuojamų produktų iš Pietų Sudano nebuvo.[2]
