Hondūras yra akreditavęs ambasadą Lietuvai Belgijoje.[5] Lietuva savo ambasadoriaus Hondūrui paskyrusi nėra. Tegusigalpoje veikia Lietuvos garbės konsulatas (garbės konsulas – Luisas Chosė Kafie).[6]
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai
Tarpukariu tarp valstybių diplomatiniai santykiai neužmegzti.[7]
SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Hondūras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[8] ir netiesiogiai bei neoficialiai išreikšdamas pritarimą Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimui, laikėsi tyliosios nepripažinimo politikos.[7]
1949 m. kelių Centrinės Amerikos valstybių atstovai Jungtinėse Tautose Hondūro ambasadoriaus Kareraso iniciatyva kreipėsi į JAV delegacijos prie Jungtinių Tautų vadovą Džeimsą Bairnesą su klausimu, ar būtų paranki proga iškelti Baltijos tautų okupacijos klausimą Jungtinėse Tautose, tačiau į tokį siūlymą D. Bairnesas replikavo, kad laikas esąs nepatogus.[7]
Santykiai nuo 2005 m.
Lietuva ir Hondūras diplomatinius santykius užmezgė 2005 m. sausio 26 dieną, Lietuvos ambasadoriui Švedijoje Petrui Zapolskui ir Hondūro ambasadoriui Švedijoje Ivanui Romerui-Martinesui Lietuvos ambasadoje Stokholme pasirašius bendrą deklaraciją, kuria užmezgami dvišaliai diplomatiniai santykiai. Hondūras tapo 137 valstybe, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius.[9]
2009 m. birželio 28 d. Hondūro kariškiams įvykdžius valstybinį perversmą, rugsėjo 24 d. Demokratijų bendrijai pirmininkavusios Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bendrijos posėdžio Niujorke (JAV) metu kartu su kitais Demokratijų bendrijos užsienio reikalų ministrais priėmė pareiškimą dėl situacijos Hondūre. Raginta „atkurti demokratinę tvarką, žmogaus teises ir pagrindines laisves“ po Hondūre įvykusio perversmo.[10]
↑Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 276.