Abchazijos toponimas kilęs nuo demonimo 'abchazas' (per rusų ir gruzinų k. iš savivardžio apsua). Pasak liaudies etimologijos, jis reiškia 'turintis sielą'.[3]
XVI a. Abchazija atskirta bei prijungta prie Turkijos, o nuo 1810 m. – prijungta prie Rusijos imperijos. 1870 metais panaikinta baudžiava, suaktyvėjo ekonominė plėtra.
Žlungant Tarybų Sąjungai 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992–1993 m. užėmė Gruzija, ir tik 1993 m. rugpjūtį padedami Rusijos kariuomenės abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę. Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.
Abchazija yra prie Juodosios jūros, tarp Psou ir Ingurio upių, plotas 8660 km², apie 74 % teritorijos užima kalnai ir priekalnės, pakrantė mažai vingiuota, daug paplūdimių.
Klimatas subtropinis šiltas ir drėgnas pajūryje, vidutinis ir šaltas kalnuose. Miškingumas apie 55 %. Pakrantėse vešlūs plačialapių miškai, kalnuose – bukai, kėniai, eglės. Upės sraunios ir vandeningos. Aukštikalnėse – alpinės pievos.[4]
2008 metais pasaulio speleologų naujienų svetainė „Worldwide caving news“ paskelbė atnaujintą giliausių pasaulio urvų sąrašą. Remiantis šiais duomenimis Abchazijoje, Kaukazo kalnuose, Arabikos masyve yra giliausias pasaulio urvas „Kruberio-Voronja“. Gylis 2170 metrai.
Gyventojų – 254 200 (2001). 1993 metais buvo 516 600 gyventojų, bet karo metu apie 200 000 gruzinų pabėgo į Gruziją.
Miesto gyventojų 48 % (1998), gyventojų tankumas 29 žm./km². Iki karo gyveno 46 % gruzinų, 18 % abchazų, 16 % rusų ir ukrainiečių, 15 % armėnų. Po karo apie 45 % gyventojų – abchazai.