Kabinda (port.Cabinda; anksčiau vadinta Portugalijos Kongu) – provincija šiaurės Angoloje. Tai 7 283 km² dydžio eksklavas, kuriame 2007 m. apytiksliai gyveno apie 300 000 gyventojų. Provincijos administracinis centras – Kabinda.
Portugalų tyrinėtojai, misionieriai ir prekybininkai į Kongo žiotis atvyko XV a. viduryje, sudarę sutartį su Kongo karaliumi manikongu. Čia jie įkūrė Kabindos gyvenvietę, kuri ilgainiui tapo vergų prekybos centru. Nuo maždaug to laiko Kongo imperijos pajūrio teritorijos tapo vis stipresnės, kas leido joms įgyti nepriklausomybę nuo imperijos ir perimti pelningos vergų prekybos su portugalais kontrolę.
Laikui bėgant Kabindoje atsirado portugalų, olandų ir anglų prekybos postai, medkirčių stovyklos ir nedidelės palmių aliejaus apdirbimo gamyklėlės. Tačiau skirtingai nei piečiau buvusios Portugalijos kolonijos Luanda ir Bengela, Kabindos kolonija negalėjo plėsti savo teritorijos giliau į žemyną dėl ypač stipraus vietinių gyventojų pasipriešinimo. Paskutinis žymus pasipriešinimas buvo 1783 m., kuomet Ngojas ir Kakongas susivienijo bendroje kovoje prieš portugalus.
Portugalijos Kongas
1885 m. Simulambuko sutartimi trijų vietos karalysčių valdovai paprašė Portugalijos protekcijos, tapdami Portugalijos protektoratais, bendrai vadinamais Portugalijos Kongu. Tokiu būdu Kabindos teritorija susikūrė iš trijų atskirų valstybių. Sutartimi buvo patvirtintas teritorijos integralumas ir vietos kunigaikščių savivalda.
Iš pradžių Portugalijos Kongo teritorija pietuose ribojosi su Portugalijos Vakarų Afrika (t. y. dabartinės Angolos pagrindine dalimi), tačiau tais pačiais metais Berlyno konferencijos metu buvo nutarta dalį protektorato teritorijos (senosios Sojo karalystės žemes) atiduoti Belgijos Kongui, taip atskiriant Portugalijos Kongą nuo Vakarų Afrikos.
Per Portugalijos valdymą Kabinda vystė miškininkystę, žemės ūkį, o 1967 m. buvo atrasti naftos telkiniai. Tokiu būdu svarbiausi Kabindos eksporto produktai buvo mediena, kakava, nafta.
Po Angolos nepriklausomybės nuo Portugalijos
1974 m. kariųjų karinis perversmas pakeitė režimą Portugalijoje ir suteikė nepriklausomybę Portugalijos užjūrio provincijoms Afrikoje, daugelis portugalų kolonistų pasitraukė iš Kabindos. 1975 m. Alvoro sutartimi Kabinda buvo sujungta su Angola, tačiau Kabindos politinės organizacijos šiai sutarčiai nepritarė. Anot jų, Simulambuko sutartimi Kabinda tapo atskiru Portugalijos protektoratu, dėl to daug Kabindos nepriklausomybę remiančių grupių laiko Kabindos prijungimą prie Angolos neteisėtu.
Nuo likusios šalies dalies provinciją skiria 60 km pločio Kongo Demokratinės Respublikos ruožas palei Kongo upę, kuris yra vienintelis Kongo Demokratinės Respublikos priėjimas prie jūros. Kabinda ribojasi su Kongo Respublika šiaurėje ir šiaurės rytuose bei su Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose. Kabindos sienos istoriškai remiasi buvusių bakongų karalysčių Ngojo, Kakongo ir Loango ribomis ir buvo nustatytos 1885 m. Kongo konferencijoje Berlyne.
Didžiausias miestas ir uostas yra provincijos centras yra Kabindos miestas.
Ekonomika
Žemės ūkio eksporto pagrindą kava, kakava ir palmių aliejus. Kadangi Kabindos provincijoje daug tropinių miškų, todėl provincijoje gaminamas kietmedis ir gumos žaliava. Geriausiai žinomas provincijos produktas yra nafta, todėl kartais Kabinda dar vadinama „Afrikos Kuveitu“. Provincijos naftos gavyba iš jos telkinių vandenyne prie jos krantų jau dabar sudaro daugiau nei pusę visos Angolos naftos gavybos kiekio. Nafta palei Kabindos pakrantę buvo pradėta išgauti dar Portugalijos valdymo laikais, apie 1968 metus. Šiuo metu per parą išgaunama 700 000 tonų naftos.
