Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje;[6] svarbiausios šakos: automobilių pramonė („Citroën“, „Renault“), lėktuvų pramonė, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.
Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Taip pat yra EBPO būstinė, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP Paribas, Prancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.
Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo Senos prefekto Žoržo Eženo Osmano dėka, Napoleono III pavedimu 1853–1870 m. Osmanas dirbo prie Paryžiaus perkūrimo ir perstatymo, darbai pagal jo planus truko iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos.[7]
Istorija
Antika
Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc.Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.
III–IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.
Paryžius 1493 m.
Viduramžiai
Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc.Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.
VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.
Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.
Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.
Politinė sistema
Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.
Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto
Administracinis suskirstymas
Paryžiaus apskritys
Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių[8], kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus:
Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.
Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.
Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2019 m. liepos 25 d. ir siekęs 42,6 °C.[9]
Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas
Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.
Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras. Priskaičiuojama net 130 muziejų, tarp kurių žymiausi Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt. Luvras išlieka lankomiausiu meno muziejumi pasaulyje.[14]
Ant Teisingumo rūmų (pranc.Palais de Justice) bokšto (pranc.Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[16]
Išskirtinę vertę turi žymių skulptorių Jano ir Joëlio Martelių namai–studija, kuriuos projektavo pasaulinio garso architektas Robertas Mallet-Stevensas. Per Antrąjį pasaulinį karą į Paryžių pasitraukęs lietuvių skulptorius Antanas Mončys buvo vedęs Jano Martelio dukterį Florencę, pokaryje šiame pastate (12, rue Mallet-Stevens) rinkdavosi ir repetuodavo Prancūzijos lietuvių šokių kolektyvas.[17]
Infrastruktūra
Transportas
Tai svarbus transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 tarptautiniai oro uostai (Šarlio de Golio ir Orli), vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro). Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havre.
Elektros energija
Elektra miestui teikiama per periferinius elektros tinklus ir iš įvairių šaltinių. 2012 m. apie 50% elektros pagamindavo kogeneracinės jėgainės, esančios atokiau nuo Paryžiaus, 35% – Nožano atominė jėgainė. Kiti šaltiniai – šiukšlių deginimas (9%, kartu su kogeneracinėmis jėgainėmis, miestui teikiančiomis šilumą), metano dujos (5%), hidraulika (1%), saulės elektrinės (0,1%) ir vėjo jėgainės (<0,1%).[18] Ketvirtadalis energijos šildymui išgaunama Sen Uene per Senoje esančioje jėgainėje, kurioje deginamas anglies mišinys ir iš JAV importuotos medienos granulės.[19]
Vanduo ir švara
Istoriškai paryžiečiai naudojo Senos ir Bievro upių vandenį. 1809 m. iškasus Urko kanalą miestas galėjo naudoti mažiau užterštą vandenį savo reikmėms.
Parkai ir sodai
Paryžiuje yra 421 savivaldybės parkai ir sodai, užimtantys 3000 ha plotą. Juose auga 250 000 medžių. Du seniausi ir žymiausi parkai yra Tvileri sodas (įkurtas 1564 m. tokio paties pavadinimo rūmams, 1664–1672 m. perdarytas) ir Liuksemburgo sodas, įrengtas Liuksemburgo rūmuose gyvenusiai Mari de Medici 1612 m. (dabartinė Senato vieta). Jardin des plantes buvo pirmasis miesto botanikos sodas, 1626 m. įsteigtas Liudviko XIII daktaro Guy de La Brosse medicininiams augalams gaminti.
Kapinės
Didžiausios kapinės mieste – Paryžiaus katakombos, įsteigtos 1810 m. Skaičiuojama, kad jose palaidota 6 mln. asmenų.
Sveikatos paslaugos
Sveikatos paslaugas ir greitąją medicininę pagalbą mieste ir priemiesčiuose teikia Assistance publique – Hôpitaux de Paris valstybinių ligoninių tinklas, kurį sudaro 44 ligoninės, kuriose dirba 90 000 asmenų (įskaitant rezidentus, pagalbinį personalą ir vadybininkus). Tai didžiausias toks ligoninių tinklas Europoje, kasmet priimantis 5.8 mln. pacientų. Seniausia ligoninė Paryžiuje, Hôtel-Dieu, pastatyta dar 651 m.
Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.
Broliškas miestas – Roma, Italija.[20][21] Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.[22]
↑„Paris–Montsouris (984)“(PDF). Fiche Climatologique: Statistiques 1981–2010 et records (prancūzų). Meteo France. Suarchyvuotas originalas(PDF) 27 February 2018. Nuoroda tikrinta 26 February 2018.