Eurovizijos dainų konkursas 2024 buvo 68-asis Eurovizijos dainų konkursas, kuris vyko 2024 m. gegužę Malmėje, Švedijoje. Ši šalis teisę rengti dainų konkursą iškovojo po to, kai atlikėja Loreen su daina „Tattoo“ laimėjo praėjusių metų konkursą. Pirmasis pusfinalis vyko gegužės 7 d., antrasis – gegužės 9 d., o finalas – gegužės 11 d. Tai buvo jau septintasis kartas, kai konkursas vyko Švedijoje.
Konkurse dalyvavo 37 šalys. Į konkursą 2024 m. sugrįžo Liuksemburgas (paskutinį kartą dalyvavo 1993 m.) ir pasitraukė Rumunija. Nyderlandai buvo diskvalifikuoti iš konkurso tarp antrojo pusfinalio ir finalo, tačiau šalis išsaugojo savo teisę balsuoti finale. Dėl Izraelio–Hamas karo Izraelio dalyvavimas konkurse tarp dalyvių ir fanų buvo sutiktas prieštaringai, o renginio saugumui užtikrinti buvo imtasi papildomų saugumo priemonių.
2024 m. Eurovizijos dainų konkursą trečiąjį kartą laimėjo Šveicarija, kuriai atstovavo Nemo su daina „The Code”. Šveicarija laimėjo komisijos ir bendrą balsavimą, antrojoje vietoje liko Kroatija, kuri laimėjo žiūrovų balsavimą, toliau penketuke rikiavosi Ukraina, Prancūzija ir Izraelis. Lietuvos atstovas Silvester Belt užėmė 14-ąją vietą.[1]
2024 m. konkursas vyko Malmės arenoje, Malmėje, Švedijoje. Tai buvo septintasis kartas, kai konkursas vyko šioje šalyje, surengusioje 1975, 1985, 1992, 2000, 2013 ir 2016 m. konkursus. Malmės arena, kuri koncertų metu talpina apie 15,5 tūkst. žiūrovų, jau rengė konkursą 2013 m., tą kartą konkursą į miestą atvežė taip pat Loreen, metais prieš laimėjusi konkursą su daina „Euphoria“. Malmės miestas anksčiau taip pat rengė ir 1992 m. konkursą.[2]
Paraišką rengti konkursą 2024 m. pateikė Stokholmas, Gotenburgas, Malmė ir Ernšioldsvikas. Šie miestai pateikė pilnus savo pasiūlymus, o geriausią iš jų išrinko EBU ir Švedijos televizijos suburta komisija. 2023 m. liepos 7 dieną miestu-šeimininku buvo paskelbta Malmė.[3]
Lietuva dalyvavo 2024 m. Eurovizijoje. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo atsinaujinusią nacionalinę atranką „Eurovizija.LT 2024“, kurią laimėjo atlikėjas Silvester Belt su daina „Luktelk“. Atrankoje, kurią sudarė 5 pusfinaliai ir finalas, dalyvavo 40 atlikėjų. Iš kiekvieno pusfinalio į finalą, kuris vyko vasario 17 d., pateko po du atlikėjus. Finale pirmą kartą nuo 2007 m. buvo rengiamas superfinalo etapas, į kurį pateko trys daugiausiai balų surinkę atlikėjai, jie pakartojo savo pasirodymus ir galutinį sprendimą priėmė tik žiūrovai. Antrąją vietą superfinale užėmė grupė Shower, trečiąją – The Roop, į atrankos finalą taip pat pateko VB Gang, Monika Marija, Aistè, Žalvarinis, Il Senso, Pluie de Comètes ir Queens of Roses.
2024 m. konkursą Lietuvoje transliavo LRT radijas ir televizija. Tai buvo 24-asis kartas, kuomet Lietuva dalyvauja Eurovizijos dainų konkurse, taip pat ir 30-metis nuo šalies debiutavimo konkurse 1994 metais.
Lietuvos atstovas Silvester Belt sėkmingai pasirodė pusfinalyje, kur surinkęs 119 taškų užėmė ketvirtąją vietą ir pateko į finalą, kuriame užėmė 14-ąją vietą su 90 taškų.
2023 gruodžio 5 d. EBU paskelbė, kad 2024 m. konkurse dalyvaus 37 šalys. Į konkursą po daugiau nei 30 metų pertraukos sugrįžo Liuksemburgas, o Rumunija pasitraukė.[4]
Konkurse dalyvavo dvi atlikėjos, kurios jau yra dalyvavusios Eurovizijoje: Natalia Barbu (atstovavo Moldovai 2007 m.) ir Hera Björk (atstovavo Islandijai 2010 m.).
Burtų traukimas, kurio metu yra nustatoma, kuriame pusfinalyje pasirodys ir/ar balsuos kiekviena šalis, vyko sausio 30 dieną. Remiantis istoriniais balsavimo modeliais, visos šalys, kurios dalyvaus pusfinaliuose buvo paskirstytos į penkis arba šešis krepšelius. Tokių grupių tikslas yra sumažinti „bloko balsavimo“ tikimybę ir padidinti intrigą kiekviename pusfinalyje. Taip pat buvo traukiami burtai, kuriame pusfinalyje balsuos „Didžiojo penketo“ šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė) ir konkurso šeimininkė Švedija. Ceremonijoje taip pat buvo perduotas simbolinis miesto-šeimininko raktas.[5]
2023 m. lapkritį buvo paskelbta, kad 2023 m. šūkis „United by Music“ (liet. Suvienyti muzikos) bus paliktas ir 2024 m. konkursui, taip tapdamas nuolatiniu Eurovizijos dainų konkurso šūkiu.[6] 2023 m. gruodžio 14 d. buvo pristatytas ateinančių metų konkurso vizualinis identitetas, kuriam buvo suteiktas „Eurovizinių šviesų“ (angl. The Eurovision Lights) vardas. Dizaino konceptą sudaro paprastos linijinio gradiento linijos, primenančios vertikalias šiaurės pašvaisčių bei garso ekvalaizerio juostas.[7]
Scenos dizainas 2024-ųjų konkurso buvo paviešintas 2023 m. gruodžio 19 dieną. Jį sukūrė vokiečių scenografas Florian Wieder, kuris nuo 2011 m. konkurso sukūrė net 7 Eurovizijos scenas, prie jo šiemet prisijungė ir švedų šviesų dizaineris Fredrik Stormby. Scenos dizainą sudaro penki judantys LED kubai ir grindys, taip pat ir kitos apšvietimo, vaizdo ir scenos technologijos, išdėstytos aplink kryžiaus formos centrą, siekiant „sukurti unikalią 360 laipsnių patirtį“ žiūrovams. Pirmą kartą konkurso scena stovės arenos viduryje ir bus apsupta arenoje susirinkusių žiūrovų.[8]
Pirmasis pusfinalis vyko gegužės 7 d. 22.00 val. Lietuvos laiku. Jame dalyvavo 15 šalių. Į finalą pateko dešimt geriausiai žiūrovų įvertintų dainų. Šiame pusfinalyje galėjo balsuoti iš „Didžiojo penketo“: Vokietija, Jungtinė Karalystė bei šeimininkė Švedija, taip pat likęs pasaulis. Šalis negalėjo balsuoti už save.
Pažymėtos šalys pateko į finalą.
Antrasis pusfinalis vyko gegužės 9 d. 22.00 val. Lietuvos laiku. Jame dalyvavo 16 šalių. Į finalą pateko dešimt geriausiai žiūrovų įvertintų dainų. Šiame pusfinalyje galėjo balsuoti iš „Didžiojo penketo“: Prancūzija, Italija, Ispanija bei likęs pasaulis. Šalis negalėjo balsuoti už save.
Finalas vyko gegužės 11 d. 22.00 val. Lietuvos laiku. Jame dalyvavo 26 šalys – automatiškai patekusios „Didžiojo penketo“ šalys, konkurso šeimininkė Švedija ir po dešimt žiūrovų geriausiai įvertintų šalių iš kiekvieno pusfinalio. Galutinius finalo rezultatus nulėmė profesionalų komisijos ir žiūrovų balsavimas.
Nyderlandų atstovas Joost Klein 2024 m. gegužės 11 d. buvo diskvalifikuotas iš Eurovizijos finalo dėl įvykusio atlikėjo konflikto su prodiuserių komandos nare.[9]
Konkurso laimėtoju tapo Šveicarijos atstovas Nemo su daina „The Code”.[10]
12 taškų
Toliau pateikiama maksimalių 12 taškų, kuriuos finale skyrė kiekvienos šalies žiūrovai, santrauka.
Dėl mažo šalies dydžio San Marine žiūrovai nebalsavo, vietoj to ši mikrovalstybė vienintelė pusfinalių metu naudojo komisijos balsavimą.
Toliau pateikiama maksimalių 12 taškų, kuriuos finale skyrė kiekvienos šalies komisjia ir žiūrovai, santrauka. Paryškintos šalys nurodytai šaliai skyrė 24 balus (tai reiškia, kad šalis buvo pirma tiek komisijos, tiek žiūrovų retinge).
{{cite web}}
|access-date=