Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Armėnų bendrinės kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (406 – XI a., bendrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.) ir naująjį (nuo XVII a.).
Armėnų kalboje yra 6 balsinės ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliuose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozicinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Kalba – agliutinacinė. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais, turi nuosakas ir veikslus.
Kalbai užrašyti vartojamas armėnų raštas.
Taip pat skaitykite
Nuorodos