- slavų
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.
Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.
Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rytų slavų kalbos. Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos valdymo metais tarpukariu ji patyrė didelę lenkų kalbos įtaką, kuri ypač juntama leksikoje.
Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSRS, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.
Dėl rusų ir ukrainiečių kalbos maišymosi įsigalėjo vadinamasis suržykas (pagal cу́ржик 'duona iš įvairių javų miltų mišinio') – pidžinas, kai žodynas daugiausia rusiškas, o tartis ir gramatikos elementai – ukrainietiški.
Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijoje, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Haliče, kuris aptiteko Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.
Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.
Paplitimas Rusijos imperijoje:
Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau, kaip ir visoje Sąjungoje, mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.
Statistiniais duomenimis, SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.
Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose tuose regionuose, kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai.
Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:
Iš viso šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].
2010 m. daugiausia užklausų ukrainiečių kalba „Yandex“ paieškos sistemoje buvo užfiksuota Ternopolio srityje – 33 %, mažiausiai – Kryme – 3,7 %.[3] Ukrainiečių kalba užima 16 vietą tarp dažniausiai internete naudojamų kalbų, o jos populiarumas sparčiai auga.[4][5][6] Ukrainiečių kalbos naudojimas socialinėse medijose sparčiai išaugo prasidėjus Rusijos karinei agresija prieš Ukrainą.[7]
Ukrainietiškos Vikipedijos straipsnių skaičius viršija 1,3 mln.[8] Svetainėje "Маніфест" pateikiama daugiau nei 11 ths. "YouTube" kanalų ukrainiečių kalba.[9]
Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.
Kaip skiriamasis ženklas, naudojamas ir apostrofas (jis žymi kietumą – kaip ir rusų kalbos kietumo ženklas ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofa naudojama ir kaip minkštumo ženklas (atitinka rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.
Daiktavardis turi tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą; dviskaita pasitaiko kaip reliktas), septynis linksnius, jie tokie patys, kaip lietuvių kalboje: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas (būtinai su prielinksniu) ir šauksmininkas (pavyzdžiui, брат 'brolis' – братe! 'broli!', мама 'mamà' – мамо! 'mãma!'). Kitos rytų slavų kalbos (rusų ir baltarusių) reguliariai vartojamo šauksmininko nebeturi.
Išskiriamos keturios daiktavardžių linksniuotės.
Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Atsižvelgiant į kamiengalį, išskiriamos dvi linksniuotės (kietojo ir minkštojo kamiengalių). Turima ir mišrioji linksniuotė.
Yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis nerodo jokio lyginimo (добрий 'geras').
Aukštesnysis laipsnis sudaromas arba su priesagomis -іш, -ш (добріший 'geresnis'), arba sudėtiniu būdu (яскравий 'ryškus' – більш яскравий 'ryškesnis („daugiau ryškus”)').
Aukščiausiasis laipsnis taip pat gali būti sudaromas vientisiniu būdu su priešdėliu най- prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio (міцніший 'stipresnis' – найміцніший 'stipriausias'), arba prie nelyginamojo laipsnio jungiant найбільш 'daugiausia (labiausiai)', від усіх (за всіх) 'virš visų (už visus)', над усе 'viršum visko (visų labiausiai)' (тривожний 'neramus' – найбільш тривожний, тривожніший над усе 'neramiausias').
Ukrainiečių kalbos įvardžiai skirstomi į asmeninius, savybinius, sangrąžinius, parodomuosius, žymimuosius, nežymimuosius, neigiamuosius, klausiamuosius-santykinius, klausiamuosius ir kt. Įvardžiai turi šešis linksnius (nėra šauksmininko), kai kurie linksniai sutampa. Gimininių įvardžių daugiskaita vienoda.
ukr