Prekmurų tarmė

Prekmurų tarmė prekmürščina, prekmörščina, panonska slovenščina, prekmurščina, prekmursko narečje
Kalbama	Slovėnija, Vengrija, Austrija
Kalbančiųjų skaičius	Apie 110 000
Kilmė	indoeuropiečių  baltų-slavų   slavų    pietų slavų     vakarų pietų slavų      slovėnų       prekmurų
Kalbos kodai
ISO 639-1	–
ISO 639-2	–
ISO 639-3	–
Glottolog	prek1239
Geografinis paplitimas
Slovėnų tarmių žemėlapis. Prekmurų kalba pažymėta tamsiai geltona spalva viršuje dešinėje.

Prekmurų tarmė (prekmürščina, prekmörščina, panonska slovenščina, prekmurščina, prekmursko narečje) – pietų slavų tarmė, vartojama slovėnų Prekmurjės regione. Kartais įvardijama kaip mikrokalba.^[1] Šią tarmę vartoja apie 110 000 žmonių:^[2] 80 000 – Prekmurjėje, 20 000 – kitose Slovėnijos vietose (ypač Maribore ir Liublianoje) ir dar 10 000 – kitose šalyse. Vengrijoje šią tarmę vartoja slovėnų tautinė mažuma Vaše, taip pat – Budapešte, Sombathėjuje, Bakonije bei Mošonmadiarovare. Be to, yra šiek tiek kalbančių Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Argentinoje.

Prekmurų tarmė priklauso Panonijos tarmių grupei, dar vadinamai rytų slovėnų tarmių grupe. Tarmė turi glaudžių istorinių ryšių su kroatų kalbos kaikavų tarme. Taip pat turi daug sutapimų su halozės, slovėnijos kalvų ir prlekijos tarmėmis, kurios yra visiškai suprantamos vienas kitam. Prekmurų tarmė, kuria kalba rytų Slovenijos gyventojai ir Vengrijoje gyvenantys slovėnai, nėra lengvai suprantama centrinės ir vakarų Slovėnijos gyventojams. XX amžiaus pradžios kalbininkas Agostonas Pavelas teigė, kad prekmurų tarmė yra pagrindinė, savarankiška slovėnų kalbos tarmė, kuri išsaugojo daug archaiškų slavų prokalbės bruožų.^[3]

Rašyba

Istoriškai Prekmurų tarmė buvo rašoma ne bohoričica – abėcėle, kurią naudojo slovėnai XVI–XIX a., o vengrų kalbos abėcėle. Slovėnų pedagogo Janušo Murkovičio vadovėlyje (1871) buvo naudojama kroatų kalbos abėcėlė.

Prekmurų tarmės abėcėlė:

• Iki 1914 m.: Aa, Áá, Bb, Cc, Cscs, Dd, Ee, Éé, Êê, Ff, Gg, Gygy, Hh, Ii, Jj, Kk, Ll, Lyly, Mm, Nn, Nyny, Oo, Ôô, Öö, Őő, Pp, Rr, Szsz, Ss, Tt, Uu, Üü, Űű, Vv, Zz, Zszs.
• Po 1914 m.: Aa, Áá, Bb, Cc, Čč, Dd, Ee, Éé, Êê, Ff, Gg, Gjgj, Hh, Ii, Jj, Kk, Ll, Ljlj, Mm, Nn, Njnj, Oo, Ôô, Öö, Pp, Rr, Ss, Šš, Tt, Uu, Üü, Vv, Zz, Žž.

Fonetika ir fonologija

Prekmurų tarmėje yra 16 balsių (a, á, e, ê, é, i, ì, o, ô, ó, ö, ő, u, ú, ü, ű).^[4] Visi balsiai su kirčiu yra ilgieji, o be kirčio – trumpieji.^[4] Tarmėje nėra balsių /ɛ/ ir /ɔ/.^[4]

Istorija

Prekmurų tarmė nuo slovėnų kalbos atsiskyrė apie IX amžių, pirmieji ją pradėjo vartoti aplink Balatono ežerą gyvenantys karantanai. Tarmė buvo labai atsiskyrusi nuo kitų slovėnų tarmių, nes didžioji dabartinės Slovėnijos dalis ilgą laiką priklausė Šventajai Romos imperijai, o Prekmurjės regionas – Vengrijos karalystei – dėl šios priežasties prekmurų tarmė nėra panaši į kitas slovėnų kalbos tarmes.

XVI ir XVII a. iš Karniolos ir Štirijos į Prekmurję atkeliavo keli slovėnų protestantų pastoriai. Pastoriai atnešė slovėnų reformatoriaus Jurijaus Dalmatino Bibliją ir Postilę,^[5][6][7] kurios buvo sunkiai suprantamos Prekmurjės gyventojams dėl jų tarmės ypatybių. XVI a. išpopuliarėjo teorija, siejanti prekmurjės slovėnus su vandalais,^[8] todėl Vengrijos metraščiuose prekmurų tarmė dažnai buvo vadinama vandalų kalba.

Pirmoji knyga prekmurų tarme buvo išspausdinta 1715 m. Tai buvo slovėnų evangelikų liuteronų kunigo Ferenco Temlino „Mažasis katekizmas“.^[9] Be to, tuo laikotarpiu šia tarme taip pat rašė evangelikų liuteronų kungas Istvanas Kiuzmičius^[9] ir katalikų kunigas Miklašas Kiuzmičius.^[10] I. Kiuzmičius išvertė Naująjį Testamentą (Nouvi Zákon, 1771), o M. Kiuzmičius parašė maldaknygę (Kniga molitvena, 1783) ir vadovėlį (ABC Kni'sicza, 1790).^[9] 1774 m. parašyta poema Versus Vandalici – pirmoji poema prekmurų tarme.^[11]

1908 m. Vengrijos švietimo ministras Albertas Aponjis išleido naują įstatymą, pagal kurį visose Vengrijos karalystės mokyklose dalykai turėjo būti dėstomi vengrų kalba. Mokymas prekmurų tarme, kaip ir slovėnų kalba apskritai, buvo uždraustas. 1919 m. Prekmurjė buvo perduota Jugoslavijos karalystei, tačiau mokymas prekmurų tarme vis dar nebuvo leidžiamas, mokymas vyko slovėnų kalba ir serbų-kroatų kalba. Po 1945 m., komunistinė Jugoslavijos valdžia uždraudė spausdinti knygas ir laikraščius prekmurų tarme, šalyje buvo vartojama tik slovėnų arba serbų-kroatų kalba.^[12]

Slovėnijai atgavus nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, susidomėjimas prekmurų kalba ir prekmurų kultūra pradėjo masiškai augti. 2018 m. į prekmurų tarmę buvo išversta Antuano de Sent Egziuperi novelė „Mažasis princas“.^[13] Tais pačiais metais slovėnų dainų autorė ir atlikėja Nika Zorjan išvertė Marajos Keri dainą „All I Want for Christmas Is You“.^[14]

• 
  Pirma knyga, parašyta prekmurų tarme – evangelikų liuteronų kunigo Ferenco Temlino „Mažasis katekizmas“ (1715 m.)
• 
  Prekmurų tarme parašytas vadovėlis „ABC Kni'sicza“ (1790)
• 
  Janušo Murkovičio vadovėlis, kuriame buvo panaudota kroatų kalbos abėcėlė (1871)
• 
  Pirmasis laikraštis, parašytas prekmurų tarme (1876)
• 
  Svarbiausias laikraštis, leidžiamas prekmurų tarme (1913–1941). Leidėjas – Jozefas Kleklas.
• 
  Enciklopedija, parašyta prekmurų tarme (1878)
• 
  Antkapis su užrašu prekmurų tarme
• 
  Knygos, parašytos prekmurų tarme, puslapis
• 
  Krikščionių švenčių kalendoriaus, kuris buvo leidžiamas nuo 1904 iki 1944 m. prekmurų tarme
• 
  Prekmurų tarme parašyta maldaknygė (1855)

Morfologija

Prekmurų tarmėje gali būti daiktavardžiai vyriškosios, moteriškosios arba bevardės giminės.^[15] Daiktavardžiai, būdvardžiai ir įvardžiai, kaip ir slovėnų kalboje,^[16] turi tris skaičius: vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą.^[17]

Asmeniniai įvardžiai

Vienaskaita

Prekmurų tarmės vienaskaitos asmeniniai įvardžiai[18] Vardininkas ges/jes (vyr./mot.) ti(j) (vyr./mot.) un (vyr.) una (mot.) Kilmininkas mene(j) me tebe(j) te njega ga nje je Naudininkas meni mi tebi ti njemi njej/njoj ji Galininkas mene(j) me tebe(j) te njega ga njou jo Vietininkas meni tebi njen njej/njoj Įnagininkas menof(v)/meuf tebof(v)/teuf njin njouf(v)

Slovėnų kalbos vienaskaitos asmeniniai įvardžiai[19] Vardininkas jaz (vyr./mot./bevard.) ti (vyr./mot./bevard) on (vyr.) ona (mot.) ono (bevard.) Kilmininkas mene me tebe te njega ga nje je njega ga Naudininkas meni mi tebi ti njemu mu njej/nji ji njemu mu Galininkas mene me -me tebe te -te njega ga -(e)nj njo jo -njo njega/ono ga -(e)nj Vietininkas pri meni pri tebi pri njem pri njej/nji pri njem Įnagininkas z mano/menoj s tabo/teboj z njim z njo z njim

Dviskaita

Prekmurų tarmės dviskaitos asmeniniai įvardžiai[20][21] Vardininkas müva (vyr.), müve (mot.) vüva (vyr.), vüve (mot.) njüva/njiva/oneva (vyr.), njüve/njive (mot.) Kilmininkas naj(a) vaj(a) njiva (vyr.), njivi (mot.) Naudininkas nama vama njima Galininkas naj(a) vaj(a) njiva (vyr.), njivi (mot.) Vietininkas nama vama njima Įnagininkas nama vama njima

Slovėnų kalbos dviskaitos asmeniniai įvardžiai[19] Vardininkas midva (vyr.), medve (mot./bevard.) vidva (vyr.), vedve (mot./bevard.) onadva (vyr.), onidve (mot./bevard.) Kilmininkas naju vaju njiju Naudininkas nama vama njima jima Galininkas naju vaju njiju ju -nju Vietininkas naju vaju njiju Įnagininkas nama vama njima

Daugiskaita

Prekmurų tarmės daugiskaitos asmeniniai įvardžiai[22] Vardininkas mi (vyr./mot.) vi (vyr./mot.) uni (vyr.), une (mot.) Kilmininkas nas vas njih/nji jih/je Naudininkas nan van njin jin Galininkas nas vas njih/nje jih je Vietininkas nas/nan vas/van njij Įnagininkas nami vami njimi

Slovėnų kalbos daugiskaitos asmeniniai įvardžiai[19] Vardininkas mi (vyr.), me (mot./bevard.) vi (vyr.), ve (mot./bevard.) oni (vyr.), one (mot.), ona (bevard.) Kilmininkas nas vas njih jih Naudininkas nam vam njim jim Galininkas nas vas njih/nje jih -nje Vietininkas nas vas njih Įnagininkas nami vami njimi

Sangrąžiniai įvardžiai

Prekmurų tarmės sangrąžiniai įvardžiai[23] Vardininkas – Kilmininkas sebe(j) se Naudininkas sebi si Galininkas sebe(j) se Vietininkas sebi/sebej Įnagininkas sebof(v)/seuf

Slovėnų kalbos sangrąžiniai įvardžiai[24] Vardininkas — Kilmininkas sebe se Naudininkas sebi si Galininkas sebe se -se Vietininkas sebi Įnagininkas sabo/seboj

Giminės

Moteriškoji giminė

Moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi galūne a:

Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas (prekmurų)[25]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-i/ej	-e
Kilmininkas	-e	-∅/ej	-∅
Naudininkas	-i/ej	-ama	-an
Galininkas	-o/ou	-i/ej	-e
Vietininkas	-i/ej	-ama/aj	-aj
Įnagininkas	-of(v)/-ouf(v)	-ama	-ami

Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas (slovėnų)[26]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-i	-e
Kilmininkas	-e	-∅	-∅
Naudininkas	-i	-ama	-am
Galininkas	-o	-i	-e
Vietininkas	-i	-ah	-ah
Įnagininkas	-o	-ama	-ami

Moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi priebalsiais:

Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais, linksniavimas (prekmurų)[27]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-∅	-i/ej	-i
Kilmininkas	-i	-i/ej	-i
Naudininkas	-i	-ama	-an
Galininkas	-∅	-i/ej	-i
Vietininkas	-i	-ama/aj	-aj
Įnagininkas	-jof(v)/-of(v)	-ama	-ami

Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais, linksniavimas (slovėnų)[28]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-∅	-i	-i
Kilmininkas	-i	-i	-i
Naudininkas	-i	-ema	-em
Galininkas	-∅	-i	-i
Vietininkas	-i	-eh/ih	-eh/ih
Įnagininkas	-o	-ema	-mi

Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:

Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas (prekmurų)[29]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-ivi/evi	-e
Kilmininkas	-e	-ivi(j)/evi(j)	-i(j)
Naudininkas	-oj	-ima	-in
Galininkas	-o	-ivi/evi	-e
Vietininkas	-oj	-ima/ivaj/evaj	-i(j)
Įnagininkas	-of(v)	-ima/ivima/evima	-imi

Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas (slovėnų)[30]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-i	-e
Kilmininkas	-e	-ih	-ih
Naudininkas	-i	-ima	-im
Galininkas	-o	-i	-e
Vietininkas	-i	-ih	-ih
Įnagininkas	-o	-ima	-imi

Vyriškoji giminė

Vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi galūne a:

Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas (prekmurų)[31]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-a	-e/i
Kilmininkas	-o/e	-of(v)/a	-∅/of(v)
Naudininkas	-i	-oma	-on
Galininkas	-o	-a/i	-e
Vietininkas	-i	-oma/aj	-aj
Įnagininkas	-of(v)	-oma	-ami/i

Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas (slovėnų)[32]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-a	-i	-e
Kilmininkas	-e	-∅	-∅
Naudininkas	-i	-ama	-am
Galininkas	-o	-i	-e
Vietininkas	-i	-ah	-ah
Įnagininkas	-o	-ama	-ami

Vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi priebalsiais:

Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais, linksniavimas (prekmurų)[33]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-∅	-a	-i
Kilmininkas	-a	-a/of(v)	-of(v)
Naudininkas	-i	-oma	-on
Galininkas	-∅/a	-a	-e
Vietininkas	-i	-oma/aj	-aj/i
Įnagininkas	-on	-oma	-ami

Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais, linksniavimas (slovėnų)[34]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-∅	-a	-i
Kilmininkas	-∅/a	-ov	-ov
Naudininkas	-u	-oma	-om/-em
Galininkas	-∅/a	-a	-e
Vietininkas	-u	-ih	-ih
Įnagininkas	-om/-em	-oma	-i

Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:

Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas (prekmurų)[29]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-i	-iva/eva	-i
Kilmininkas	-oga	-iva/ivi(j)/eva/evi(j)	-i(j)
Naudininkas	-omi	-ima	-in
Galininkas	-i/oga	-iva/eva	-e
Vietininkas	-on	-ima/ivaj/evaj/i(j)	-i(j)
Įnagininkas	-in	-ima/ivima/evima	-imi

Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas (slovėnų)[35]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-∅	-a	-i
Kilmininkas	-∅/ega	-ih	-ih
Naudininkas	-emu	-ima	-im
Galininkas	-∅/ega	-a	-e
Vietininkas	-em	-ih	-ih
Įnagininkas	-im	-ima	-imi

Bevardė giminė

Bevardės giminės daiktavardžiai, kurių galūnės yra o ir e:

Bevardės giminės daiktavardžiai, kurių galūnės yra o ir e, linksniavimas:[36]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-o/e	-i	-a
Kilmininkas	-a	-i/∅	-∅
Naudininkas	-i	-oma	-an
Galininkas	-o/e	-i	-a
Vietininkas	-i	-oma/aj	-aj/ami/i
Įnagininkas	-on	-oma	-ami/i

Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas:

Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas (prekmurų)[29]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-o	-ivi/evi	-a
Kilmininkas	-oga	-ivi(j)/evi(j)/i(j)	-i(j)
Naudininkas	-omi	-ima/ivima/evima	-in
Galininkas	-o	-ivi/evi	-a
Vietininkas	-on	-ima/ivima/evima/i(j)	-i(j)
Įnagininkas	-in	-ima/ivima/evima	-imi

Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas (slovėnų)[37]
Linksnis\skaičius	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	-o/e	-i	-a
Kilmininkas	-ega	-ih	-ih
Naudininkas	-emu	-ima	-im
Galininkas	-o/e	-i	-a
Vietininkas	-em	-ih	-ih
Įnagininkas	-im	-ima	-imi

Skaitvardžiai

Prekmurų tarmės skaitvardžiai užrašomi panašiai kaip ir slovėnų kalboje ar kitose slavų kalbose.^[38][39] Išliko senasis dviženklių skaitvardžių rašymo būdas – pirmiausia rašomas dešimtukas, po to – vienženklis skaičius. Jungtukai skaitvardžiuose nėra naudojami.

Skaitvardžiai

Prekmurų tarmė	Slovėnų kalba	Skaičius
štirideset eden	enainštirideset	41
štirideset dva	dvainštirideset	42
štirideset tri(j)	triinštirideset	43
štirideset štiri	štiriinštirideset	44

Veiksmažodžiai

Prekmurų tarmės veiksmažodžių kamienai dažniausiai yra üvati arba avati, rečiau ovati^[40] (kamienas ovati dažniau pasitaiko slovėnų kalboje). Priebalsių kaita prekmurų tarmėje ir slovėnų kalboje taip pat skiriasi, pavyzdžiui, nategüvati, obrezavati prekmurų tarmėje ir nategovati, obrezovati slovėnų kalboje.

Esamasis laikas

Prekmurų tarmė[41] Vienaskaita lübin lübiš lübi Dviskaita lübiva lübita lübita Daugiskaita lübimo lübite lübijo

Slovėnų kalba[42] Vienaskaita ljubim ljubiš ljubi Dviskaita ljubiva ljubita ljubita Daugiskaita ljubimo ljubite ljubijo

Būtasis laikas

Prekmurų tarmė[43] Vienaskaita san/sen lübo (vyr.) lübila (mot.) si lübo (vyr.) lübila (mot.) je lübo (vyr.) lübila (mot.) Dviskaita sva lübila (vyr.) lübili (mot.) sta lübila (vyr.) lübili (mot.) sta lübila (vyr.) lübili (mot.) Daugiskaita smo lübili (vyr.) lübile (mot.) ste lübili (vyr.) lübile (mot.) so lübili (vyr.) lübile (mot.)

Slovėnų kalba[44] Vienaskaita sem ljubil (vyr.) ljubila (mot.) si ljubil (vyr.) ljubila (mot.) je ljubil (vyr.) ljubila (mot.) Dviskaita sva ljubila (vyr.) ljubili (mot.) sta ljubila (vyr.) ljubili (mot.) sta ljubila (vyr.) ljubili (mot.) Daugiskaita smo ljubili (vyr.) ljubile (mot.) ste ljubili (vyr.) ljubile (mot.) so ljubili (vyr.) ljubile (mot.)

Būsimasis laikas

Prekmurų tarmė[43] Vienaskaita mo lübo (mot.) lübila (vyr.) boš lübo (vyr.) lübila (mot.) de lübo (vyr.) lübila (mot.) Dviskaita va lübila (vyr.) lübili (mot.) ta lübila (vyr.) lübili (mot.) ta lübila (vyr.) lübili (mot.) Daugiskaita mo lübili (vyr.) lübile (mot.) te lübili (vyr.) lübile (mot.) do lübili (vyr.) lübile (mot.)

Slovėnų kalba[45] Vienaskaita bom ljubil (vyr.) ljubila (mot.) boš ljubil (vyr.) ljubila (mot.) bo ljubil (vyr.) ljubila (mot.) Dviskaita bova ljubila (vyr.) ljubili (mot.) bosta ljubila (vyr.) ljubili (mot.) bosta ljubila (vyr.) ljubili (mot.) Daugiskaita bomo ljubili (vyr.) ljubile (mot.) boste ljubili (vyr.) ljubile (mot.) bodo ljubili (vyr.) ljubile (mot.)

Žodynas

Prekmurų tarmės žodynas yra labai turtingas^[46] ir gerokai skiriasi nuo slovėnų kalbos žodyno. Tarmėje išliko daug archaizmų, kurie šiuolaikinėje slovėnų kalboje nebevartojami. Prekmurų tarmė laikoma archaiškiausia iš visų slovėnų kalbos tarmių leksikos atžvilgiu.

Skoliniai

Prekmurų tarmė turi labai daug skolinių iš kitų slavų kalbų (slovėnų, kroatų, serbų-kroatų, čekų ir slovakų) ir kitų kalbų (daugiausia iš vengrų ir vokiečių,^[47] kiek mažiau iš lotynų ir italų). Vokiečių kalbos skoliniai daugiausia plūdo iš bavarų tarmės.^[48]

Tarmės skoliniai iš vengrų kalbos: Prekmurų tarmė Vengrų kalba Slovėnų kalba Lietuvių kalba beteg, betežen betegség, beteg bolezen, bolan liga, sergantis čonta, čunta csont kost kaulas engriš egres kosmulja agrastas gezero, jezero ezer tisoč tūkstantis pajdaš pajtás kamerad bičiulis laboška lábas, lábos kozica puodas ugorka uborka kumara agurkas koudiš koldus berač elgeta valon való veljaven tinkamas varaš város mesto miestas, miestelis

Tarmės skoliniai iš vokiečių kalbos: Prekmurų tarmė Vokiečių kalba Slovėnų kalba Lietuvių kalba brütif, brütof Friedhof pokopališče kapinės cajgar Zeiger kazalec laikrodžio rodyklė cigeu Ziegel opeka plyta cimprati zimmparon (bavarų tarmė) graditi statyti (iš medžio) cug Zug vlak traukinys cvek zwëc (vokiečių aukštaičių tarmė) žebelj spyglys dönok, denok dennoch (vokiečių aukštaičių tarmė) vendar tačiau fabrika Fabrik tovarna gamykla fašenek Fasching pust karnavalas farba Farbe barva spalva

Patarmės

• Goričkos patarmė,^[49] paplitusi Prekmurjės kalvotame rajone į šiaurę nuo Murska Sobotos; Grado, Gorni Petrovcių, Križevcių, Rogašovcių, Šalovcių ir Mačkovcių miesteliuose.
  • Porabjės šnekta, paplitusi Vengrijoje.^[50]
• Ravanskos patarmė,^[49] paplitusi Prekmurjės rytų lygumose, besidriekiančiose prie Muros upės; Puconių, Cankovos, Bogojinos, Tišinos, Petancių, Moravske Toplicės ir Rakičano miesteliuose.
  • Murska Sobotos šnekta, paplitusi Murska Sobotos mieste.
• Dolinskos patarmė,^[49] paplitusi Prekmurjės vakarinėse žemumose apie Lendavą; Beltincių, Bratoncių, Črenšovcių, Velikos Polanos, Turniščių, Žižkių ir Rankovcių miesteliuose.

Tekstų pavyzdžiai

Maldos „Tėve mūsų“ palyginimas standartine slovėnų kalba, senąja ir naująja prekmurų tarmėmis, taip pat kroatų kalba, kaikavų tarme ir lietuvių kalba. Malda senąja prekmurų tarme paimta iš 1942 m. maldaknygės „Molitvena Kniga, Odobrena od cérkvene oblászti“, o naująja – iš 2022 m. maldaknygės „Jezuš tovariš moj“.^[51]

Slovėnų kalba	Senoji prekmurų tarmė	Naujoji prekmurų tarmė	Kaikavų tarmė	Kroatų kalba	Lietuvių kalba
Oče naš, ki si v nebesih, posvečeno bodi tvoje ime, pridi k nam tvoje kraljestvo, zgodi se tvoja volja kakor v nebesih tako na zemlji. Daj nam danes naš vsakdanji kruh in odpusti nam naše dolge, kakor tudi mi odpuščamo svojim dolžnikom, in ne vpelji nas v skušnjavo, temveč reši nas hudega. Amen.	Oča naš, ki si vu nebésaj! Svéti se Ime tvoje. Pridi králestvo tvoje. Bojdi vola tvoja, kak na nébi, tak i na zemli. Krüha našega vsakdanéšnjega daj nam ga dnes. I odpüsti nam duge naše, kak i mi odpüščamo dužnikom našim. I ne vpelaj nas vu sküšávanje. Nego odslobodi nas od hüdoga. Amen.	Oča naš, šteri si v nebesaj, sveti se ime tvojo, pridi k nan kralestvo tvojo, bodi vola tvoja kak na nebi tak na zemli. Krüj naš sakdanešnji daj nan gnes, odpüsti nan duge naše, kak mi odpüščamo dužnikon našin. Ne pelaj nas v sküšnjavo, nego rejši nas hüdoga. Amen.	Otec naš, koji jesi v nebesih, sveti se ime tvoje, dojdi kralevstvo tvoje, budi volja tvoja, kak na nebu tak i na zemli. Kruh naš svakdašni daj nam denes i otpusti nam duge naše, kak i mi otpuščamo dužnikom našim, i ne uvedi nas v napast, nek izbavi nas od zla. Amen.	Oče naš, koji jesi na nebesima, sveti se ime tvoje, dođi kraljevstvo tvoje, budi volja tvoja, kako na nebu tako i na zemlji. Kruh naš svagdanji daj nam danas i otpusti nam duge naše, kako i mi otpuštamo dužnicima našim, i ne uvedi nas u napast, nego izbavi nas od zla. Amen.	Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Slovėnijos himnas (fragmentas) prekmurų tarme ir slovėnų kalba:^[52]

Slovėnų kalba	Prekmurų tarmė
Spet trte so rodile prijatli, vince nam sladkó, ki nam oživlja žile, srcé razjásni in oko, ki utopi vse skrbi, v potrtih prsih up budi!	Pajdaši! poroudilo, je tršče víjno nan sladko, štero nam žilé poživê, srcê bistrî pa okô, štero doj vtopî, sakše skrbi, v potrtij prsaj vüpanje bidî !

Šaltiniai

1. Дуличенко А. Д. Малые славянские литературные языки. I. Южнославянские малые литературные языки // Языки мира. Славянские языки. – М.: Academia, 2005. – psl. 600. –
2. Damir Josipovič: Prekmurje in prekmurščina (Anali PAZU – Letnik 2, leto 2012, številka 2)
3. Greenberg 2020, p. 17.
4. Katja Štrakl. Vowel System of North-Eastern Slovene, 2024 m.
5. Šebjanič, Franc (1978). The protestant movement of Slovenes in Pannonia. Translated by Király-Moss, Suzanne. Murska Sobota: Pomurska založba.
6. Molnár, András; Mayer, László, eds. (2008). Viri za zgodovino Prekmurja 1./Források a Muravidék történetéhez 1. Szombathely, Zalaegerszeg, Maribor: Vas Megyei Levéltár, Zala Megyei Levéltár, Pokrajinski arhiv Maribor. ISBN 978-963-7227-19-6.
7. Kuzmič, Franc (2000). Petanjski grad v domačem tisku. Protestantizem – zatočišče izgnanih na Petanjcih. Ur. Jože Vugrinec. Petanjci: Ustanova dr. Šiftarjeva fundacija. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center SAZU. psl. 75–84.
8. "Vandal (Fran > ePravopis)" Fran.si. Inštitut za slovenski jezik Frana Ramovša ZRC SAZU.
9. Jesenšek, Marko (2013). Poglavja iz zgodovine prekmurskega knjižnega jezika. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-93-1.
10. Smej, Jožef (1997). Se je Mikloš Küzmič v svojem prevodu evangyeliomov res naslanjal na Štefana Küzmiča? Slavistična revija letnik 45, številka 3/4. Ljubljana: Slavistično društvo Slovenije. psl. 533–544.
11. Just, Franci (2000). Med verzuško in pesmijo. Poezija Prekmurja v prvi polovici 20. stoletja. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-025-9.
12. Dončec, Akoš Anton (2023). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (2. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 56 (255) No. 1-2 (380-381). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 49–80.
13. „Mali princ tudi v prekmurščini“. vestnik.si (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
14. „Svetovno znan božični hit dobil prekmursko verzijo“. Prlekija-on.net (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
15. Greenberg 2020, p. 51.
16. Toporišič 2004, p. 271.
17. Greenberg 2020, p. 50.
18. Greenberg 2020, p. 85.
19. Toporišič 2004, p. 305.
20. Greenberg 2020, pp. 85–86.
21. Kühar 1913, pp. 47–49.
22. Greenberg 2020, p. 86.
23. Greenberg 2020, pp. 87–88.
24. Toporišič 2004, p. 306.
25. Greenberg 2020, p. 53.
26. Toporišič 2004, p. 290.
27. Greenberg 2020, p. 59.
28. Toporišič 2004, pp. 293–295.
29. Greenberg 2020, pp. 74–75.
30. Toporišič 2004, pp. 323–325.
31. Kühar 1913, p. 20a..
32. Toporišič 2004, p. 288–289.
33. Greenberg 2020, p. 62.
34. Toporišič 2004, pp. 277–278.
35. Toporišič 2004, p. 321.
36. Greenberg 2020, p. 67.
37. Toporišič 2004, p. 299.
38. Greenberg 2020, p. 97.
39. Toporišič 2004, pp. 329–331.
40. Greenberg 2020, p. 108.
41. Greenberg 2020, p. 110.
42. Toporišič 2004, pp. 369–370.
43. Greenberg 2020, p. 111.
44. Toporišič 2004, p. 373.
45. Toporišič 2004, p. 388.
46. Ulčnik 2007, pp. 678–679.
47. Trajber 2010, p. 72.
48. Novak, Franc; Novak, Vilko (2009). Slovar beltinskega prekmurskega govora. Ponatis druge, popravljene in dopolnjene izdaje iz leta 1996, ki jo je priredil in uredil Vilko Novak. Murska Sobota: Pomurska založba. ISBN 978-961-249-068-3.
49. Greenberg 2020, p. 16.
50. Zorko, Zinka (2009). Narečjeslovne razprave o koroških, štajerskih in panonskih govorih. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-37-5.
51. Jezuš, tovariš moj: Mali katoliški molitvenik za Slovensko lüdstvo med Müjrof in Rabof«
52. „Zdravljica v prekmurščini“. vestnik.si (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-10-31.

Literatūra

• Dobrovoljc, Helena (2011). Prekmurščina. Prekmurje za radovedneže in ljubitelje. Uredil: Oto Luthar. Ljubljana: ZRC SAZU. pp. 22–26. ISBN 978-961-05-0058-2.
• Doncsecz, Etelka (2009). Deportálások a szentgotthárdi járásból az 1950-es években. Vasi honismereti és helytörténeti közlemények 2009/3. Szombathely: Vas Megyei Levéltár. pp. 76–89.
• Dončec, Akoš Anton (2018). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (1. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 51 (240) No. 1-2 (350-351). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 55–81.
• Dončec, Akoš Anton (2023). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (2. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 56 (255) No. 1-2 (380-381). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 49–80.
• Franček, Rudolf (1990). Kratka zgodovina Slovencev: legenda o strukturi. Ljubljana: Mladinska knjiga. ISBN 9788611054629.
• Greenberg, Marc L. (2020). Fortuin, Egbert; Houtzagers, Peter; Kalsbeek, Janneke (eds.). Prekmurje Slovene Grammar: Avgust Pavel's Vend nyelvtan (1942). Critical edition and translation from Hungarian by Marc L. Greenberg. Leiden, Boston: Brill Rodopi. ISBN 978-9004419117.
• Hajdinjak, Maja (2020). Opis sodobne prekmurščine. Magistrsko delo. Ljubljana: Filozofska fakulteta Univerze v Ljubljani. Oddelek za slovenistiko.
• Jesenšek, Marko (2010). Prekmuriana. Fejezetek a szlovén nyelv történetéből. Cathedra Philologiae Slavicae. Budapest: Balassi Kiadó. ISBN 978-963-506-846-3.
• Jesenšek, Marko (2013). Poglavja iz zgodovine prekmurskega knjižnega jezika. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-93-1.
• Jesenšek, Marko (2018). Prekmurski jezik med knjižno normo in narečjem. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-286-222-0.
• Just, Franci (2000). Med verzuško in pesmijo. Poezija Prekmurja v prvi polovici 20. stoletja. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-025-9.
• Just, Franci (2006). Panonski književni portreti 1. Prekmurje in Porabje A-I. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-093-3.
• Koletnik, Mihaela (2001). Slovenskogoriško narečje. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 961-6320-04-1.
• Kozár, Mária; Gyurácz, Ferenc (2001). Száz magyar falu: Felsőszölnök. Száz magyar falu könyvesháza Kht. ISBN 963-9287-20-2.
• Kuhar, Drago (1997). Prekmurska zgodba. Protestantiana v Prekmurijani, Kolobarijna Reformiana. Ljubljana: Self-publishing. ISBN 9789616073110.
• Kuzmič, Franc (1999). Bibliografija prekmurskih tiskov 1920–1998. Ljubljana: Založba ZRC. ISBN 961-6182-78-1.
• Kuzmič, Franc (2000). Petanjski grad v domačem tisku. Protestantizem – zatočišče izgnanih na Petanjcih. Ur. Jože Vugrinec. Petanjci: Ustanova dr. Šiftarjeva fundacija. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center SAZU. pp. 75–84.
• Kuzmič, Franc (2008). Predgovor. Nouvi Zákon. Stevan Küzmics. Murska Sobota: Pokrajinski Muzej Murska Sobota. ISBN 978-961-6579-04-9.
• Kuzmič, Mihael (2001). Slovenski izseljenci iz Prekmurja v Bethlehemu v ZDA 1893–1924. Naselitev in njihove zgodovinske, socialne, politične, literarne in verske dejavnosti. Založba ZRC. ISBN 961-6358-38-3.
• Toporišič, Jože (2004). Slovenska slovnica. Četrta, prenovljena in razširjena izdaja. Maribor: Založba Obzorja. ISBN 961-230-171-9.
• Kühar, Števan (1913). Slòvnica vogr̀sko-slovènskoga narêčja. Bratonci: Manuscript.

• Ulčnik, Natalija (2007). Bogastvo panonskega besedja. Slavistična revija. Letn. 55. Štev. 4. Ljubljana: Slavistično društvo Slovenije. pp. 675–679.
• Ulčnik, Natalija (2009). Začetki prekmurskega časopisja. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-40-5.

• Trajber, Aleksander-Saša (2010). Germanizmi v prekmurskem narečju. Diplomsko delo. Maribor: Filozofska fakulteta Univerze v Mariboru. Oddelek za germanistiko.