Kiekvienos šalies žiūrovai ir komisija balsuoja už labiausiai patikusią dainą. Po 10 dalyvių iš dviejų pusfinalių deleguojamos daugiausiai taškų surinkančios šalys. Finale žiūrovų ir komisijų balsai sudaro po 50 proc. Daugiausiai taškų surinkusios dešimt dainų atitinkamai gauna iš tos šalies 12, 10 ar 8−1 taškų
Nugalėtoja tapo Austrijos atstovė Conchita Wurst su daina „Rise Like a Phoenix“. Ji gavo 290 taškų. Tai antroji Austrijos pergalė Eurovizijos konkurse. Pirmąjį kartą Austrija šį konkursą buvo laimėjusi 1966 m. atstovaujant Udo Jürgens su daina „Merci Chérie“.
2013 m. rugsėjo 2 d. Danijos visuomeninis transliuotojas DR paskelbė, kad 2014 m. konkursas vyko Kopenhagoje. Renginys vyko buvusioje laivų statykloje B&W Hallerne, esančioje Refshaleøen saloje su konkurso šūkiu Prisijunk prie mūsų! (#JoinUs). Šios apylinkės dar vadinamos Eurovizijos sala (angl.Eurovision Island), be to, čia įsikurė spaudos centras ir kiti patogumai.
Lietuva dalyvo 2014 m. Eurovizijoje vyksiančioje Kopenhagoje, Danijoje. Šalies daina buvo atrenkama per Eurovizijos dainų konkurso nacionalinę atranką, devynių savaičių nacionalinio finalo formatą, kurį organizavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT). Po finalo išaiškėjo, kad į 2014 m. „Euroviziją“ vyks Vilija Matačiūnaitė su savo pačios bei Viktoro Vaupšo kūrybos daina „Attention“.[3]
2014 m. sausio 20 d. prie Kopenhagos rotušės vykusio šalių paskirstymo metu paaiškėjo, kad Lietuva dalyvaus 2014 m. gegužės 8 d. vykusiame antrojo pusfinalio pirmoje dalyje. Kiek vėliau, konkurso režisieriai nusprendė, kad Lietuva pasirodys septinta, po Austrijos ir prieš Suomiją. Lietuva užėmusi 11 vietą, nepateko į finalą.
Formatas
Konkursą sudarė du pusfinaliai ir finalas, toks formatas naudojamas nuo 2008 metų. Po 10 šalių iš dviejų pusfinalių deleguojamos daugiausiai taškų surinkančios šalys.
Partneriai ir rėmėjai
Lapkričio pabaigoje transliuotojas DR paskelbė, kad pagrindinis renginio žiniasklaidos partneris bus nacionalinis telekomunikacijų tinklas TDC.[4] Oficialus šio konkurso rėmėjas buvo Vokietijos kosmetikos kompanija Schwarzkopf.[5]
Vedėjai
2014 m. vasario 4 d. buvo paskelbti trys vedėjai, kurie ves konkursą - Nikolaj Koppel, Lise Rønne ir Pilou Asbæk. Pirmą kartą konkurso istorijoje, trijulė sudaryta iš dviejų vyrų ir moters.
Šalių paskirstymas
Pusfinalių paskirstymas vyko 2014 m. sausio 20 d. Kopenhagoje, kur 28 šalys padalintos į du pusfinalius. Dalyvaujančios šalys, išskyrus Švediją, Norvegiją, Izraelį ir „Didįjį penketą“ (Big Five) automatiškai suskirstytos į du pusfinalius ir finalą, likusios šalys buvo suskirstytos į 6 grupes.
Trisdešimt septynios šalys patvirtino dalyvavimą 2014 m. konkurse, kuris vyks Kopenhagoje, Danijoje. Aštuonios šalys patvirtino, kad jos nedalyvaus konkurse Kopenhagoje: Andora, Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Liuksemburgas, Marokas, Monakas, Slovakija ir Turkija. Bulgarų transliuotojas Bulgarijos nacionalinė televizija (BNT), Kroatijos transliuotojas Hrvatska radiotelevizija (HRT), Kipro transliuotojas Cyprus Broadcasting Corporation (CyBC) ir Serbijos transliuotojas Radio Television of Serbia (RTS) paskelbė, kad traukiasi iš 2014 m. konkurso. Portugalija grįžta į konkursą po vienerių metų pertraukos. Lenkija taip pat grįžta į konkursą, kuriame paskutinį kartą dalyvavo 2011 metais.
Sugrįžtantys dalyviai
Valentina Monetta atstovo San Marinui trečius metus iš eilės, anksčiau - 2012 ir 2013 m.[6] Ji yra ketvirta dainininkė, kuri dalyvo konkurse trejus metus iš eilės, prieš tai buvo Lys Assia ir Corry Brokken, kurios dalyvavo 1956, 1957 ir 1958 m. konkursuose, ir Udo Jürgens, kuris varžėsi 1964, 1965 ir 1966 metais. Rumunijos atstovai Paula Seling ir Ovi paskutinį kartą dalyvavo 2010 metais, kai atliko dainą Playing with Fire ir jie yra pirmieji šalies atstovai dalyvavę konkurse 2 kartus.[7]Martina Majerle, atstovavusi Slovėnijai 2009 metais, dalyvavo kaip Juodkalnijos atstovo pritariančioji vokalistė.[8]
1 pusfinalis
Pirmasis Eurovizijos pusfinalis įvyko gegužės 6 d. 21:00 Kopenhagos laiku (22:00 Lietuvos laiku). 16 šalių dalyvavo šiame pusfinalyje, iš jų 10 pateko į finalą. 19 šalių turėjo teisę balsuoti šiame pusfinalyje: 16 šio pusfinalio dalyvių, Ispanija, Prancūzija ir Danija.
Antrasis Eurovizijos pusfinalis įvyko gegužės 8 d. 21:00 Kopenhagos laiku (22:00 Lietuvos laiku). Penkiolika šalių dalyvavo šiame pusfinalyje iš jų 10 pateko į finalą. 18 šalių turėjo teisę balsuoti šiame pusfinalyje: penkiolika šio pusfinalio dalyvių, Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė.
Eurovizijos finalas įvyko gegužės 10 d. 21:00 Kopenhagos laiku (22:00 Lietuvos laiku) buvusioje laivų statykloje B&W Hallerne. Jame dalyvavo šeimininkė Danija, Didysis Penketas (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Ispanija ir Italija), pirmo ir antro pusfinalių laimėtojai.
Andora – Andoros transliuotojas Andoros radijas ir televizija (RTVA) pranešė esctoday.com, kad dėl finansinių priežasčių ir griežto biudžeto Andora nebegrįš į 2014 m. konkursą.[9]
Bosnija ir Hercegovina – Iš pradžių transliuotojas Bosnijos ir Hercegovinos radijas ir televizija (BHRT) pareiškė, kad dalyvaus konkurse, tačiau 2013 m. gruodžio 18 d. paskelbė, kad šalis nedalyvaus dėl paramos stokos.
Bulgarija – nepaisant, kad Bulgarijos nacionalinė televizija (BNT) planavo dalyvauti 2014 m. konkurse, tačiau 2013 m. lapkričio 22 d. BNT paskelbė apie savo pasitraukimą iš konkurso dėl biudžeto apkarpymų ir finansinių priežasčių.[10]
Čekija – 2013 m. rugsėjo 30 d. Čekijos transliuotojas Česká televize (ČT) patvirtino, kad šalis nedalyvaus 2014 metais konkurse dėl mažo žiūrovų skaičiaus ir prastų rezultatų.[11]
Kipras – 2013 m. spalio 3 d. Kipro transliuotojas Cyprus Broadcasting Corporation (CyBC) paskelbė apie pasitraukimą iš 2014 m. konkurso, remdamasi visuomenės nuomone apie 2012–2013 m. Kipro finansų krizę ir biudžeto apribojimus kaip veiksnius, kurie įtakojo šį sprendimą.[12]
Kroatija – Kroatų transliuotojas Croatian Radiotelevision (HRT) 2013 m. rugsėjo 19 d. paskelbė, kad šalis traukiasi iš 2014 m. konkurso, remdamasi Europos finansų krize, taip pat dėl prastų rezultatų tarp 2010 m. ir 2013 metų, darančių įtaką jų sprendimui. Paskutinį kartą Kroatija į finalą pateko 2009 m.[13]
Liuksemburgas – RTL Télé Lëtzebuerg generalinis direktorius Alain Berwick pranešė, kad Liuksemburgas nedalyvaus konkurse dėl finansinių suvaržymų bei viešojo intereso konkurencijos stokos.
Marokas – 2013 m. rugsėjo 11 d. Maroko transliuotojas Société Nationale de Radiodiffusion et de Télévision (SNRT) informavo ir patvirtino Esctoday.com, kad šalis neatmeta galimybės grįžti į konkursą ateityje, tačiau šiuo metu neturi jokių planų grįžti į 2014 m. konkursą.[14]
Monakas – Monako transliuotojas Télé Monte Carlo (TMC) informavo Esctoday.com, kad Monakas negrįš į 2014 m. konkursą.[15]
Serbija – 2013 m. lapkričio 22 d. Serbija paskelbė, kad traukiasi iš konkurso dėl finansinių priežasčių.[16]
Turkija – 2013 m. rugsėjo 14 d. Türkiye Radyo ve Televizyon Kurumu (TRT) generalinis direktorius İbrahim Şahin pareiškė, kad nėra jokių planų grįžti į konkursą dabartinėmis sąlygomis. Nepasitenkinimas mišraus komisijos/žiūrovų balsavimo sistemos įdiegimu ir dabartiniu „Big Five“ statusu – vėl buvo minimas kaip pasitraukimo iš konkurso priežastis.
Kiti apdovanojimai
Marcel Bezençon apdovanojimai
Marcel Bezençon apdovanojimai pirmiausiai buvo išdalinti per 2002 m. Eurovizijos konkursą Taline, Estijoje pagerbti geriausias dalyvaujančias konkurse dainas. Apdovanojimai įkurti Christer Björkman (Švedijos atstovas 1992 m. Eurovizijos dainų konkurse ir dabartinis Švedijos delegacijos vadovas) ir Richard Herrey (grupės Herreys narys; su jis kuria laimėjo 1984 m. Eurovizijoje). Šie apdovanojimai skirstomi į tris kategorijas: spaudos apdovanojimas; meno apdovanojimas ir kompozitoriaus apdovanojimas.
Charley Mason, Joey Patulka, Ali Zuckowski, Julian Maas
OGAE
Organisation Générale des Amateurs de l’Eurovision (labiau žinomas kaip OGAE) – tarptautinė organizacija, kuri buvo įkurta 1984 metais Savonlinoje, Suomijoje. Organizacija susideda iš 40 „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjų klubų tinklo visoje Europoje ir už jos ribų ir yra nevyriausybinė, nepolitinė, nepelno įmonė.
Barbara Dex apdovanojimai – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami blogiausiai Eurovizijos dainų konkurse apsirengusiems atlikėjams. Jie pavadinti Barbara Dex, kuri atstovavo Belgijai 1993 m. konkurse, vardu.
1997 metais patvirtino to paties pavadinimo apdovanojimą, už kurį yra apdovanojamas už blogiausiai apsirengusį atlikėją Eurovizijos dainų konkurse. Balsuoti kasmet galima svetainėje EurovisionHouse.nl. Balsuoti už vieną iš konkurso dalyvių gali bet kas.
Prancūzija – Audrey Chauveau ir Bruno Berberes (France Ô, pirmajame pusfinalyje), Cyril Féraud ir Natasha St-Pier (France 3, finale)
San Marinas – italų kalba: Lia Fiorio ir Gigi Restivo (SMtv San Marino ir Radio San Marino); anglų kalba: John Kennedy O’Connor ir Jamarie Milkovic (SMtv Web TV)
Slovėnija – Andrej Hofer (RTV SLO2, pusfinaliuose; RTV SLO1 ir Televizija Maribor, finale; Radio Val 202 ir Radio Maribor, antrame pusfinalyje ir finale)
Suomija – suomių kalba: Jorma Hietamäki ir Sanna Pirkkalainen (Yle TV2 ir Yle Radio Suomi); švedų kalba: Eva Frantz ir Johan Lindroos (Yle TV2 ir Yle Radio Vega)
Šveicarija – vokiečių kalba: Sven Epiney (SRF zwei, pusfinaliuose; SRF 1, finale), italų kalba: Sandy Altermatt ir Alessandro Bertoglio (RSI La 2, antrajame pusfinalyje; RSI La 1, finale), prancūzų kalba: Jean-Marc Richard ir Valérie Ogier (RTS Deux, antrajame pusfinalyje; RTS Un, finale)