PROFILBARU.COM

Šiaulių rajono savivaldybė


	(Išsamiau)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Administracinis centras

Šiauliai

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Česlovas Greičius

Gyventojų

40 917^[1]

Plotas

1 807 km²

Tankumas

23 žm./km²

Aukščiausia vieta

161 m

Tinklalapis

siauliuraj.lt

Vikiteka

Šiaulių rajono savivaldybėVikiteka

Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.

Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.

Geografija

Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.

Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.

Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.^[2]

56° 08′ 50″

22° 34′ 50″


	Šiaulių rajonas

23° 35′ 10″

55° 43′ 50″

Istorija

	Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.

Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 ^[3] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.

2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos. 2023 m. Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	1143		36 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			19 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1156	51 646	19 apylinkių
1962 m.	1961		32 apylinkės	1 miestas (Kuršėnai)
1963 m. (Išsamiau)			13 apylinkių
1967 m.	1815	55 200
1970 m. (Išsamiau)	1800	53 618	13 apylinkių	1 miestas
1972 m. (Išsamiau)	1790		13 apylinkių	1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	1792	53 200	12 apylinkių	1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		51 609	11 apylinkių	1 miestas, 579 kaimo vietovės
1987 m. (Išsamiau)	1819	48 800	10 apylinkių	1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės
1989 m. (Išsamiau)	1819	50 242	10 apylinkių	1 miestas, 498 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1807	51 620	9 kaimo seniūnijos	1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna), 507 kaimai, 14 viensėdžių

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2007 m.

2011 m.^sur.^[4]

55 745

53 618

51 609

50 242

51 620

50 479

44 332

2012 m.

2014 m.

2017 m.

2018 m.

2021 m.^sur.

-

43 374

42 217

41 584

41 221

43 745

-

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 44 332 žmonės:^[5]

Lietuviai – 96,97% (42990);
Rusai – 1,87% (829);
Ukrainiečiai – 0,15% (68);
Čigonai – 0,12% (53);
Lenkai – 0,12% (52);
Baltarusiai – 0,11% (47);
Latviai – 0,07% (31);
Vokiečiai – 0,03% (14);
Kiti – 0,56% (248).

2001 m. gyveno 51 620 žmonės:^[6]

Lietuviai – 97,01% (50077);
Rusai – 1,93% (995);
Ukrainiečiai – 0,22% (113);
Čigonai – 0,18% (91);
Lenkai – 0,12% (62);
Baltarusiai – 0,11% (55);
Latviai – 0,1% (51);
Vokiečiai – 0,06% (33);
Kiti – 0,28% (143).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 82,6 %
stačiatikiai – 0,7 %
sentikiai – 0,5 %
evangelikai liuteronai – 0,3 %
evangelikai reformatai – 0,1 %
kiti – 0,6 %
netikintys/nenurodė – 15,1 %

Gyvenvietės

Bazilionai

Bubiai

Ginkūnai

Naisiai

Raudėnai

Šakyna

Vijoliai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Kuršėnai;
7 miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna;
521 kaimas.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Kuršėnai – 10916
Ginkūnai – 2901
Kairiai – 1729
Aukštelkė – 1216
Gruzdžiai – 1187
Vijoliai – 1065
Kužiai – 1033
Vinkšnėnai – 870
Meškuičiai – 856
Bubiai – 755

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.