Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 2 600 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V–VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623–659 m. teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei.
Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Neilgą laiką formaliai Čekijos karaliumi buvo Vytautas Didysis.
Valstybė pagal 1992 m. konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (ček.Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai.
Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.
Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.
Apie 1380 m. Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai. 1397 m. karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471–1526 m. Čekiją valdė Jogailaičiai.
Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.
Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą.
Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):
Škoda Auto yra didžiausias mašinų gamintojas centrinėje Europoje
Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai – bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunama nafta. Taip pat kasamas kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis. 54 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Mašinų gamyba ir metalurgija – gaminama 70 % visų žinomų mašinų ir metalo gaminių.
Čekija yra garsi pasaulyje Bohemijos krištolu, porcelianu ir stiklu, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.
Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 %. 2003 m. apskaičiavimais. Čekijoje turi vieną iš mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.
Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4 %), romų (0,1 %), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5 %) mažumos. 3,6 % gyventojų laiko save moravais, 0,1 % – sileziečiais.
Tankiausiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).
Miestuose gyvena apie 74 % visų gyventojų. Didžiausi miestai:
Anot 2001 m. surašymo, 94,9 % gyventojų kalba čekiškai, 2 % – slovakiškai, 2,3 % – kitomis kalbomis, 0,8 % – nėra duomenų. Pasak 2005 m. apklausos, 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % – angliškai ir 20 % – rusiškai.[6]
Religija
Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 26,8 % – Romos katalikai, 2,5 % – protestantai[7].
Pasak 2005 m. Eurobarometer apklausos, 19 % Čekijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ (antras žemiausias procentas tarp ES šalių po Estijos), 50 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 30 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[8]
