Rinkimai

Rinkimų balsadėžė

Rinkimai − politinis procesas, kurio metu tam tikra žmonių grupė (nuo specialių rinkėjų iki visų organizacijos narių, visų piliečių ir pan.) išrenka atstovus ar pareigūnus. Parlamentinėje sistemoje visi interesai nėra atstovaujami. Moderniose demokratijose aukščiausioji politinė valdžia formuojama per visuotinius, lygius, slaptus, reguliarius, konkurencinius ir tiesioginius rinkimus.

Rinkimais vadinami ne tik visos valstybės ar jos administracinių vienetų renkamosios valdžios rinkimai, bet ir institucijų valdymo organų renkamųjų narių (universiteto senato narių, dekanų, rektorių) rinkimai.

Valdžios rinkimų funkcijos:

• gyventojų integravimas į politiką. Integravimo laipsnį galime matyti pagal dalyvavimą rinkimuose;
• socialinių ir regioninių interesų reprezentacija
• parlamento ir jos renkamos vyriausybės sudarymo ir jos veiklos legitimacija
• dialogo tarp renkamųjų ir skirtingų interesų atstovų palaikymas
• konkurencijos tarp skirtingų koncepcijų ir kandidatų sudarymas rinkėjų naudai

Paprastai išskiriamos trys pagrindinės rinkimų sistemos:

• mažoritarinė (absoliučios ir paprastos daugumos)
• proporcinė
• mišri

Daugelyje demokratinių šalių įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų nariai yra renkami kas ketveri-penkeri metai, nors skirtingose šalyse šis periodas skiriasi. Rinkimų būdu demokratinėse valstybėse dažnai skiriamas ir aukščiausiasis vykdomosios valdžios pareigūnas (dažniausiai vadinamas „prezidentu“).

Absoliučios daugumos sistemoje kandidatai kovoja už absoliučią daugumą. Tai daroma dviem būdais – su pirmu turu, kuriame varžosi du kandidatai, ir su antru turu, kur paskutinis kandidatas atmetamas.