Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.
Islamo eros metu Kataras buvo viena pirmųjų vietų, kur buvo įvestas Islamo tikėjimas. Viduramžiais Kataras buvo daugiau nei priklausomas, mat buvo svarbus centras Persijos įlankos – Indijos vandenyno prekyboje. Čia keitėsi įvairios vietinės ir okupantų dinastijos.
1732 m. iš Kuveito į visą Bachreino regioną migravo klajokliai beduinai Bani chalidai, kurie įsitvirtino Zubaros mieste, esančiame Kuveito teritorijoje. Šis miestas labai greitai tapo svarbiu prekybos centru.
1783 m., pasibaigus Bani chalidų karui su okupantais persais, persai buvo išvyti, o Zubara tapo Bani chalidų centriniu miestu. Tokiu būdu Kataro teritorija kurį laiką buvo įgijusi svarbiausią padėtį Bahreino regione. Po keliolikos metų, 1797 m., Bani chalidų sostinė buvo perkelta į kitas vietas.
Po ilgus amžius trukusio Osmanų ir Britų imperijos dominavimo regione, Kataras tapo nepriklausoma valstybe 1971 m. rugsėjo 3 dieną (tačiau nepriklausomybės diena švenčiama gruodžio 18 dieną).
Kataras yra šalis šiaurės rytų Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija. Kataro aukščiausias taškas – Qurayn Abu al Bawl (103 m.) Beveik visą šalies plotą užima dykuma, vakarų pakrantėje esama neaukštų kalnų. Lyja labai retai (kritulių kiekis mažesnis, nei 100 mm per metus) paprastai žiemą, kilus audrai.
Ekonomikos pagrindą sudaro naftos bei gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas. Norėdama sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos, vyriausybė skatina žvejybą ir žemės ūkį.
Penktame dešimtmetyje mažesnės naftos šalys, kaip Kataras ir Kuveitas, ėmė kviestis darbininkus iš kitų Vidurinių Rytų kraštų, Indijos ir Pakistano. Savo darbo jėgos nebeužteko sparčiai augančiai naftos pramonei. Šiuo metu imigrantų joje daugiau negu vietinių žmonių.