Mykolas Rangabėjus (gr. Μιχαήλ Α΄ Ραγγαβέ, Mikhaēl I Rangabe, m. 844 m. sausio 11 d.) – Bizantijos imperatorius 811–813 m.
Biografija
Admirolo Teofilakto Rangabėjaus sūnus. Imperatoriaus Nikiforo I žentas. Nikiforui I žuvus per karą su Bulgarija jėga privertė jo sunkiai sužeistą sūnų Staurakijų atsisakyti sosto. Tapęs imperatoriumi pertvarkė mokesčių sistemą, pinigais stipriai rėmė kariuomenę, biurokratiją ir Bažnyčią, ypač ikonoklastų priešininką įtakingo Konstantinopolio Studiono vienuolyno vyresnįjį Teodorą Studioną. 812 m. pripažino frankų valdovą Karolį Didįjį imperatoriumi mainais už Venecijos ir Istrijos sugrąžinimą Bizantijai. 813 m. prie Adrianopolio Bizantijos kariuomenė pralaimėjo Bulgarijai ir buvo priversta bėgti. Iškilus grėsmei būti nuverstam atsisakė sosto karvedžio Leono Armėno naudai ir pasitraukė į vienuolyną.[1]
Šaltiniai
- Ostrogorski, G.; History of the Byzantine State, Rutgers University Press (July 1986)
- Treadgold, W. A History of the Byzantine State and Society, Stanford University Press; 1 edition (November 1, 1997)
- Gregory, T., A History of Byzantium (Blackwell History of the Ancient World), Wiley-Blackwell (March 11, 2005)
