Gimė Konstantinopolyje, buvo jaunesnysis imperatoriaus Balduino I sesers Jolandos sūnus.
Jo broliui Lotynų imperatoriui Robertui I de Courtenay mirus, 1228 m. tapo Lotynų imperijos imperatoriumi, tačiau 1231–1237 m. jo vietoje valdė uošvis Jonas Brienietis (nominalusis Jeruzalės karalystės karalius). Šiam mirus keliavo po Europą ieškodamas pagalbos savo valstybei ir tik 1239 m. faktiškai karūnavosi Konstantinopolyje. Didžiąją dalį savo valdymo praleido Vakarų Europoje, ieškodamas pagalbos prieš Nikėjos imperatorių, prieš turkus ir kitus priešus. 1261 m. Konstantinopolį klasta užėmus Nikėjos imperatoriui Mykolui VIII į sostą nebegrįžo.