Dalis jų yra skaičiuojamos pagal tradicinius kalendorius ir turi fiksuotas datas. Tam naudojami šie kalendoriai: Grigaliaus (Katalikai, anglikonai, protestantai), Julijaus (Rytų ortodoksai), armėnų (Armėnijos krikščionys), koptų (koptai krikščionys), etiopų (Etiopijos krikščionys), sirų (sirai krikščionys).
Kita dalis (Velykų ciklas) yra nustatoma pagal sudėtingus astronominius apskaičiavimus, nustatant Velykų datą. Kitos datos skaičiuojamos atsiremiant į ją.
Šventa laikoma ir kas septinta kalendorinė diena – Sekmadienis. Jų metuose yra 52 (tarp jų Velykos ir Sekminės).
Periodai
Liturginių metų ciklas susideda iš šių svarbiausių periodų:
Adventas – prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir sutampa su gimstančio Kristaus laukimu. Tęsiasi iki Kūčių vakaro.
Mėsiedas – laikotarpis nuo Trijų karalių iki Užgavėnių, kurio metu linksminamasi, sočiai valgoma.
Gavėnia – nepilnų septynių savaičių laikotarpis nuo Pelenų dienos iki Velykų, kurio metu pasnikaujama. Ypač griežto pasniko laikomasi paskutiniąją savaitę, t. y. Didžiąją savaitę.
Velykų laikotarpis – Septynių savaičių laikotarpis nuo Velykų iki Sekminių.
„Tuščiasis laikotarpis“ – nepriklauso liturginiams metams, bet jo metu švenčiamos Devintinės, Žolinė, įvairios šventųjų dienos.
Svarbiausios šventės
Skirtingos Krikščionybės šventės skiriasi priklausomai nuo konfesijų. Rytų Krikščionybėje pripažįstamos 12 svarbiausių švenčių (toliau pažymėtos kursyvu). Vakarų Krikščionybėje pripažįstama tik dalis jų.
Kilnojamos šventės
Pagrindinė kilnojama šventė yra Velykos, reiškianti Kristaus prisikėlimą. Nuo Velykų datos atskaičiuojant tam tikrą dienų skaičių, yra švenčiamos šios šventės:
Be šių pagrindinių švenčių žinomos daugybė šventųjų dienų, skirtos pagarbinti svarbiausiems šventiesiems. Jų svarba labai skiriasi priklausomai nuo konfesijų ir šalių. Lietuvoje labiausiai paplitę šios šventųjų dienos:
