Kazimierinės – kasmet kovo 4 d. pavasario pradžią paskelbianti šventė, pavadinta Lietuvos dangiškojo globėjo šventojo Kazimiero garbei.
Aprašymas
Šios šventės data tapatinama su Kovarnių diena, nes tokiu metu parskrenda kovarniai, kovai. Kazimiero vardo diena pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas Lietuvoje minima kur kas iškilmingiau už kitus vardadienius. Kazimierinių metu pasveikinami Kazimierai ir Kazimieros. Ši šventė dabar labiau siejama su populiaria visoje Lietuvoje Kaziuko muge. Svarbiausias šios šventės įvykis vyksta Vilniuje.
Istorija
1603 m. Romoje išleisti liturginiai šv.Kazimiero šventės tekstai. Pirmą kartą šv. Kazimiero garbei surengtos iškilmės įvyko Vilniuje 1604 m. Jų metu taip pat buvo padėtas kertinis akmuo šv. Kazimiero bažnyčiai. 1616 m. kovo 4 d. į šventę šioje bažnyčioje iš visos Lietuvos susirinko tiek daug žmonių, kad nesutilpo naujojoje didelėje šventovėje. 1636 m. šv. Kazimiero diena jau buvo švenčiama su iškilmėmis, skirtomis išskirtinai pagrindiniams tautų globėjams. Šventės buvo iškilmingos, vyko teatralizuotos procesijos, kuriose dalyvaudavo visų sostinės amatininkų cechų meistrai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuolijos ir jų mokyklų auklėtiniai, Vilniaus universiteto studentai, krašto didikai su vasalų palydomis. Taip katalikai ją mini ir šiandien, o netikintiems kazimierinės – pamėgtos Kaziuko mugės su neatsiejamu atributu verbomis, amatų šventės dienos.
Papročiai
Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Dar ši šventė vadinta „kreivavėžiu Kazimieru“, nes skvarbūs saulės spinduliai išgraužia vėpūtinius, ir viena rogių kelio pusė patyžta. Atėjus krikščionybei su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės.
