Kauno rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė
(Išsamiau)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Administracinis centras	Kaunas
Seniūnijų skaičius	25
Įkūrimo data	1955 m.
Meras	Valerijus Makūnas
Gyventojų (2021)	92 400[1]
Plotas	1 496 km²
Tankumas (2021)	62 žm./km²
Aukščiausia vieta	112 m
Tinklalapis	krs.lt
Vikiteka	Kauno rajono savivaldybėVikiteka

Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėstęs aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija; pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą.

Geografija

Būdingas lygumų kraštovaizdis (Nevėžio žemuma, Užnemunės žemuma, Neries žemupio žemuma), kiek aukščiau kyla kalvagūbriai (Vilkijos kalvagūbris, prie Lapių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 m, ir Veiverių kalvagūbris). Žemiausia Kauno rajono vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 m.

Sausio vidutinė temperatūra -4,8 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus.^[2]

Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupys), Nevėžis (žemupys), Jiesia (žemupys), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių (Kauno marios, Krivėnų tvenkinys, Pajiesio tvenkinys, Janušonių tvenkinys ir kt.).

Miškingumas 30,8 %. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Retų ir egzotiškų augalų yra Girionių parke, jame yra Pakalniškių ekologinis takas. Cinkiškiuose yra Žalgirio memorialinis parkas.

Piliakalniai

• Altoniškių piliakalnis
• Jadagonių piliakalnis
• Jaučakių piliakalnis
• Lepšiškių piliakalnis
• Guogų – Piliuonos piliakalnis
• Pakalniškių piliakalnis
• Pyplių piliakalnis
• Piepalių piliakalnis
• Ringovės piliakalnis
• Lentainių piliakalnis
• Samylų piliakalnis
• Samylų II piliakalnis

• 
  Lepšiškių apylinkės
• 
  Ramučių tvenkinys
• 
  Nemunas ties Vilkija

Saugomos teritorijos

Kauno rajone yra daug draustinių:

• Aluonos (180 ha)
• Arlaviškių (13 ha)
• Dubysos (29 ha)
• Jiesios kraštovaizdžio (328 ha)
• Kamšos botaninis-zoologinis (318 ha)
• Karklės ichtiologinis (2,5 ha)
• Kauno marių (1850 ha)
• Lapių (1168 ha)
• Liekės (204 ha)
• Narėpos (27 ha)
• Nevėžio kraštovaizdžio (1118 ha)
• Piliuonos (260 ha)
• Pyplių kraštovaizdžio
• Ringovės (209 ha)
• Seredžiaus (30 ha)

	55° 12' 00‘’
23° 23' 30‘’	Kauno rajonas	24° 14' 40‘’
	54° 43' 10‘’

Susisiekimas

Rajoną kerta „Via Baltica“,  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  magistralės, tarptautiniai geležinkeliai IX ir IXD. Karmėlavoje yra tarptautinis oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.

Istorija

	Kauno rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Kauno rajonas įkurtas 1955 m. liepos 1 d. iš didžiosios dalies naikinamų Vilijampolės rajono ir Panemunės rajono. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno miesto, rajone panaikintos 4 apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Vilkijos rajono ir prijungtas Jonavos rajonas; po 5 apylinkes perduota Kėdainių, Ukmergės ir Jurbarko rajonams. 1965 m. vėl sudarius Jonavos rajoną, jam perduota Jonava ir 4 apylinkės, dalis Kauno rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba. 1995 m. savivaldybė priskirta Kauno apskričiai. 2007 m. gruodžio 21 d. įkurtos Batniavos seniūnija ir Linksmakalnio seniūnija. 2009 m. liepos 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-291 įsteigtos 254 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1200	58 540	28 apylinkės	6 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis, Palemonas)
1962 m.	1784		33 apylinkės	1 miestas (Vilkija), 5 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis)
1963 m. (Išsamiau)			24 apylinkės
1967 m.	1534	67 300
1970 m. (Išsamiau)	1500	71 892	20 apylinkių	1 miestas, 5 miesto tipo gyvenvietės
1972 m. (Išsamiau)	1522		20 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva), 6 miesteliai (Babtai, Čekiškė, Karmėlava, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 372 kaimai, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1976 m. (Išsamiau)	1522	75 300	18 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 370 kaimų, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1979 m. (Išsamiau)		77 633	17 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 422 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1521	82 700	17 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 366 kaimai, 5 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1530	84 281	15 apylinkių	1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 378 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1496	81 615	19 kaimo seniūnijų	3 miestai (Ežerėlis, Garliava, Vilkija), 9 miesteliai (Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 371 kaimas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2005 m.	2011 m.^sur.[3]	2014 m.	2019 m.[4][5]	2021 m.^sur.[6]
58 540	71 892	77 633	84 281	81 615	85 733	84 263	87 168	95 120	92 400
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 85 998 žmonės:[7] Lietuviai – 96,29% (82 810) Rusai – 1,82% (1 564) Lenkai – 0,4% (340) Ukrainiečiai – 0,19% (166) Baltarusiai – 0,11% (96) Vokiečiai – 0,07% (61) Čigonai – 0,05% (42) Kiti – 1,07% (919)

2001 m. gyveno 81 615 žmonės:[8] Lietuviai – 96,44% (78 710) Rusai – 2,02% (1 652) Lenkai – 0,56% (459) Ukrainiečiai – 0,27% (223) Baltarusiai – 0,12% (98) Čigonai – 0,07% (61) Vokiečiai – 0,07% (59) Kiti – 0,43% (353)

Pagal tikybą

• Romos katalikai – 81,6 %
• stačiatikiai – 1,0 %
• sentikiai – 0,4 %
• evangelikai liuteronai – 0,3 %
• evangelikai reformatai – 0,1 %
• kiti – 0,6 %
• netikintys/nenurodė – 15,9 %

Gyvenvietės

Akademija

Babtai

Bubiai

Čekiškė

Domeikava

EŽERĖLIS

GARLIAVA

Giraitė

Ilgakiemis

Kačerginė

Karmėlava

Kluoniškiai

Kulautuva

Lapės

Linksmakalnis

Mastaičiai

Neveronys

Piliuona

Raudondvaris

Ringaudai

Rokai

Samylai

Saulėtekiai

Užliedžiai

Vandžiogala

VILKIJA

Zapyškis

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 3 miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija;
• 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
• 370 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Garliava – 10366
2. Domeikava – 5215
3. Raudondvaris – 4079
4. Ringaudai – 3427
5. Akademija – 2928
6. Neveronys – 2672
7. Noreikiškės – 2337
8. Ramučiai – 2296
9. Giraitė – 2167
10. Teleičiai – 2119

Administracija

Savivaldybės pastatas

Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 25 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Akademijos seniūnija (Akademija)
• Alšėnų seniūnija (Mastaičiai)
• Babtų seniūnija (Babtai)
• Batniavos seniūnija (Bubiai)
• Čekiškės seniūnija (Čekiškė)
• Domeikavos seniūnija (Domeikava)
• Ežerėlio seniūnija (Ežerėlis)
• Garliavos apylinkių seniūnija (Garliava)
• Garliavos seniūnija (Garliava)
• Kačerginės seniūnija (Kačerginė)
• Karmėlavos seniūnija (Karmėlava)
• Kulautuvos seniūnija (Kulautuva)
• Lapių seniūnija (Lapės)
• Linksmakalnio seniūnija (Linksmakalnis)
• Neveronių seniūnija (Neveronys)
• Raudondvario seniūnija (Raudondvaris)
• Ringaudų seniūnija (Noreikiškės)
• Rokų seniūnija (Rokai)
• Samylų seniūnija (Samylai)
• Taurakiemio seniūnija (Piliuona)
• Užliedžių seniūnija (Giraitė)
• Vandžiogalos seniūnija (Vandžiogala)
• Vilkijos apylinkių seniūnija (Vilkija)
• Vilkijos seniūnija (Vilkija)
• Zapyškio seniūnija (Kluoniškiai)

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kauno rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Lomža, Lenkija
• Kronobergo lėnas, Švedija
• Myslibužas, Lenkija
• Banska Bistricos kraštas, Slovakija
• Myslibužo valsčius, Lenkija

Švietimas ir ugdymas

Kauno rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

| width="50%" align="left" valign="top" |

• Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija
• Babtų gimnazija
• Batniavos pagrindinė mokykla
• Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija
• Domeikavos gimnazija
• Ežerėlio vidurinė mokykla
• Garliavos Jonučių progimnazija
• Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
• Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
• Karmėlavos Balio Buračo gimnazija
• Kačerginės pradinė mokykla
• Kulautuvos pagrindinė mokykla
• Lapių pagrindinė mokykla
• Neveronių gimnazija
• Panevėžiuko pagrindinė mokykla
• Piliuonos gimnazija
• Raudondvario gimnazija
• Šlienavos pagrindinė mokykla
• Vandžiogalos gimnazija
• Vilkijos gimnazija
• Zapyškio pagrindinė mokykla

Profesinio rengimo, meninio ugdymo mokyklos:

• Lietuvos policijos mokykla
• Vilkijos žemės ūkio mokykla
• Garliavos meno mokykla

Kultūra

Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas

Vilkijoje yra etninės kultūros muziejus ir amatų mokykla, Babtuose – kraštotyros, Saliuose – spaustuvės muziejus. Prie Kačerginės įrengta „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa. Išlikę 19 dvarų (Raudondvaris, Babtynas), senoji Zapyškio bažnyčia, naujas Paštuvos vienuolynas.

Šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
2. Kauno rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
4. http://web.archive.org/web/20190812001448/https://www.kaunorajonas.lt/kauno-rajonas/
5. http://web.archive.org/web/20190812001800/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/pristatymas/faktai-ir-skai%C4%8Diai/
6. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
7. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
8. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

Literatūra

• Kauno rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 65 p. – ISBN 9955-588-12-8
• Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone: enciklopedinis žinynas (Elvyra Matveičikienė, Janina Pauliukevičienė, Vilhelmina Puskunigienė ir kt., sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2005. – 152 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-05-8
• Tokie panašūs ir skirtingi: Kauno krašto žmonių portretai (sud. Gražina Siderevičienė). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. – 163 p. – ISBN 9955-17-473-0
• Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / Lietuvos miškų instituto Ekologijos skyrius (sud. Vidmantas Stakėnas). – Kaunas: V3 studija, 2007. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-10-0
• Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose / Lietuvos entomologų draugija, Kauno marių regioninis parkas (Dalius Dapkus, Romas Ferenca, Vytautas Tamutis ir kt., sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
• Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region (2-asis leid.). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-39-1
• Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas (3-iasis papild. leid.). – Kaunas: V3 studija, 2010. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-63-6

Nuorodos

Vikiteka: Kauno rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kauno rajono savivaldybė Archyvuota kopija 2019-07-21 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno rajono kraštas: el. žinynas Archyvuota kopija 2021-01-17 iš Wayback Machine projekto.