Kauno apskritis (1915–1950)

Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).

Kauno apskritis
← 1915 – 1950 →   →   →
Administracinis centras	Kaunas
Valsčiai	12 (1919), 16 (1923), 10 (1949)
1915-1918	Oberostas
1918-1939	Lietuva
1939-1944	Kauno krašto apygarda
1944-1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	98 918 (1923), 121 901 (1937), 132 800 (1942)
Plotas	2 618 km² (1923), 1 781 km² (1949)

Kauno apskritis – buvęs XX a. 1-osios pusės administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje. Administracinis centras – Kaunas. Apskritis apėmė dabartinę Kauno rajono savivaldybę, dalį Jurbarko, Jonavos, Kaišiadorių rajonų.

Istorija

Tarpukario Kauno apskrities administracijos rūmai, Vytauto pr. 91

I pasaulinio karo metu Rusijos imperijos Kauno ujezdas buvo įjungtas į Vokietijos imperiją. Vokiečiams reorganizuojant Lietuvos srities teritorijas, senieji ujezdai buvo skaidomi. Kauno ujezdas buvo suskaidytas į Kėdainių, Raseinių ir Kauno apskritis.

Po karo atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. atlikta administracinė reforma, kurios metu buvo remiamasi vokiečių suformuotomis apskritimis. Kauno apskritis oficialiai patvirtinta pirmoji Lietuvoje. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai. Kauno miestas buvo respublikinio pavaldumo, todėl į apskrities teritoriją neįėjo. Apskrities administracija buvo įsikūrusi rūmuose Vytauto pr. 91, kuriuos suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.^[1]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941–1944 m. apskritis įėjo į Trečiojo Reicho Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo išlaikyta, tačiau po karo pradėta smulkinti. 1946 m. Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – naujai Prienų apskričiai, 1947 m. Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 m. Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 m. Kauno apskričiai atiteko Marijampolės apskrities Veiverių valsčius.

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema – apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės (41 apylinkė) ir Vilijampolės (27 apylinkės) rajonus, dalis teritorijos perduota Jonavos (14 apylinkių), Kazlų Rūdos (12 apylinkių) ir Kėdainių (4 apylinkės) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	1635	62 311 (su Kaunu)
1919 m.			12 valsčių: Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vandžiogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
1923 m. (išsamiau)	2618	98 918	16 valsčių: Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Turžėnų valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius	1 miestas: Jonava 8 miesteliai 524 kaimai 11 bažnytkaimių 210 dvarų ir palivarkų 338 vienkiemiai 15 kitų gyvenviečių
1930 m.	2681
1932 m.	2269	116 358	15 valsčių ir 155 seniūnijos [2]	1 miestas: Jonava
1937 m.		121 901 (be Kauno)
1938 m.	2610
1940 m.			16 valsčių:[3] Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Kruonio valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius	1 miestas: Jonava
1942 m.		132 800
1949 m. (suskirstymas)	1781		10 valsčių ir 98 apylinkės	1 miestas: Kaunas 2 miesto tipo gyvenvietės: Kačerginė, Kulautuva
1950 m.			98 apylinkės

Administracinis suskirstymas

Apskrities valsčiai 1918–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Babtų valsčius	1919–1948	Babtai
Čekiškės valsčius	1919–1948	Čekiškė
Garliavos valsčius	1919–1950	Garliava
Jonavos valsčius	1919–1950	Jonava
Karmėlavos valsčius	1947–1950	Karmėlava
Kruonio valsčius	1940–1946	Kruonis
Lapių valsčius	1921?–1950	Lapės (Didžiosios Lapės??)
Lekėčių valsčius	1949–1950	Lekėčiai
Pakuonio valsčius	1919–1946	Pakuonis
Panemunės valsčius	1920–1950	Panemunė
Pažaislio valsčius	1921?–1946	Pažaislis
Petrašiūnų valsčius	1945?–1947	Petrašiūnai
Raudondvario valsčius	1919–1950	Raudondvaris
Rumšiškių valsčius	1919–1946	Rumšiškės
Seredžiaus valsčius	1920–1948	Seredžius
Turžėnų valsčius	1919–1933	Turžėnai
Vandžiogalos valsčius	1919–1950	Vandžiogala
Veiverių valsčius	1949–1950	Veiveriai
Veliuonos valsčius	1919–1947	Veliuona
Vilkijos valsčius	1919–1948	Vilkija
Zapyškio valsčius	1919–1950	Zapyškis

Gyventojai

1923 m. gyveno 98 918 žmonės:^[4]

• Lietuviai – 76,46 % (75 629);
• Lenkai – 10,2 % (10 092);
• Žydai – 6,45 % (6 384);
• Rusai – 5,6 % (5 491);
• Vokiečiai – 0,6 % (592);
• Baltarusiai – 0,12 % (115);
• Kiti – 0,62 % (615).

Apskrities viršininkai

• Jonas Slavinskas
• Juozas Mikuckis
• Konstantinas Nekvedavičius
• Petras Kerpė
• Pranas Morkus
• Julius Čaplikas
• Kazimieras Matulevičius
• Vladas Sidaravičius
• Jurgis Glušauskas

Šaltiniai

1. Buvusi Kauno apskrities savivaldybė. Kaunas.lt (tikrinta 2022-01-22).
2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
3. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
4. 1923 m. surašymo duomenys

• Kauno apskritis (1915–1950). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.