Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Lietuvos laikinosios Vyriausybės posėdis Kaune. Pirmininkauja Juozas Ambrazevičius , iš kairės: Jonas Matulionis , Juozas Senkus , Balys Vitkus , Pranas Vainauskas , Vytautas Landsbergis-Žemkalnis , Ksaveras Vencius , Vytautas Grudzinskas . Iš dešinės: Jonas Šlepetys , Stasys Raštikis , Adolfas Damušis , Juozas Pajaujis , Antanas Novickis , Leonas Prapuolenis , Mečislovas Mackevičius .Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio auditorija VGTU . Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893 m. kovo 10 d. Linkavičiai , Pakruojo valsčius – 1993 m. gegužės 21 d. Vilnius , palaidotas Petrašiūnų kapinėse .[ 1]
Biografija
Mokslas ir studijos
1899 m. – Ugonicevos pradinė mokykla,1900 –1904 m. – N. ir A. Medvednikovų gimnazija (Maskva ),Realinė mokykla Vilniuje,
1913 –1918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga ),1922 m. – Lietuvos universitetas , Technikos fakultetas (Kaunas ),1926 m. baigė Romos universitetą (Italija ) (Regia Scuola Superiore di Architettura ), Architektūros fakultetas.
1919 –1922 m. – Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas),1926 m. – Susisiekimo ministerija, jaunesnysis inžinierius,
1927 –1929 m. – Lietuvos universitetas, Architektūros katedra, jaunesnysis asistentas,1929 –1939 m. – privatūs projektai,1939 –1943 m. – Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas,1941 birželio 24 d. – 1941 rugpjūčio 5 d. – Laikinosios vyriausybės narys, Komunalinio ūkio ministras,1942 –1944 m. – Vilniaus universitetas , dėstytojas,1944 m. – lietuvių gimnazijos piešimo ir architektūros perspektyvos mokytojas (Eichštatas , Vokietija),
1946 –1949 m. – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration , Jungtinė tautų pagalbos ir atstatymo administracija) universitetas (Miunchenas , Vokietija), dėstytojas (docentas),1949 –1958 m. – Darbų ir statybos departamentas (Melburnas , Australija), architektas projektuotojas,1952 –1953 m. – Melburno lietuvių kultūros fondo pirmininkas (Melburnas, Australija),1961 –1966 m. – Paminklų konservavimo institutas, Kauno skyrius, architektas,1961 m. – Miestų statybos projektavimo institutas, vyr. architektas,
1966 –1968 m. – Techninis skyrius, vyr. specialistas,1970 –1984 m. – Paminklų konservavimo institutas (Vilnius), vyr. specialistas, architektas konsultantas.
1926 m. Juozo Landsbergio gyvenamasis namas; nuo 1929 m. Prancūzijos Respublikos pasiuntinybė Kaune (V.Putvinskio g. 14, Kaunas),1927 m. – Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (Pasvalio raj.),1928 m. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (Kybartai ),1928 m. – A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas (V. Putvinskio g. 64, Kaunas);1928 m. - Karmelitų parapijos namai (Gedimino g. 5, Kaunas);
1928 m. - „Varpo“ bendrovės spaustuvė (Gedimino g. 46, Kaunas) - rekonstrukcija;
1929 m. - Valstybinė spaustuvė, Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai (K.Donelaičio g. 20 / Gedimino g. 50, Kaunas) - rekonstrukcija, spaustuvės vidaus patalpų pritaikymo universitetui projektas;
1930 m. – Kauno karo ligoninės Akių ir ausų klinika (Vytauto pr. 49, Kaunas, dab. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 1930 –1931 m. – Valstybės teatras (Laisvės al. 91, Kaunas, dab. Kauno muzikinis teatras ), – rekonstrukcija,1930 m. – Marijampolės apskrities kalėjimas,
1930 –1936 m. – Biržų gimnazija ,1930–1936 m. – Panevėžio mergaičių gimnazija ,
1930-1931 m. – Apaštališkojo Sosto nunciatūra (V. Putvinskio g. 56, Kaunas),
1930 m. - Vokiečių realinės gimnazija (Vytauto pr. 50, Kaunas) - rekonstrukcija;
1932 –1938 m. – Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (Radvilėnų pl. 19, Kaunas, dab. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas ),1932 m. – Fiziško auklėjimo rūmai (Sporto g. 6, Kaunas, dab. Lietuvos sporto universitetas ),
1933 m. – Kauno apskrities savivaldybės rūmai (Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91, Kaunas, dab. Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas),1933 m. – Verslininkų Mozės ir Malkos Chaimsonų septynių aukštų gyv. namas (Maironio g. 13, Kaunas),
1933 m. – Chirurgo Aleksandro Dumbrio namas (Vytauto g. 22, Ukmergė);
1933-1935 m. - Ligonių kasos (A.Mickevičiaus g. 4 / Miško g. 29, Kaunas, dab. Kauno centro poliklinika);
1934 m. – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Mažeikiai ),1934 m. – „Pienocentro“ rūmai (Laisvės al. 55 / S.Daukanto g. 18, Kaunas),
1935 –1940 m. – ligoninė (Panevėžys ),1935–1940 m. – ligoninė (Šiauliai ),
1935–1940 m. – ligoninė (Švėkšna ),
1935-1936 m. - „Pienocentro“ centrinė pieninė (Karaliaus Mindaugo pr. 68, Kaunas);
1936 m. – Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Šakiai ),1936 m. – Sporto ir gimnastikos rūmai (Dariaus ir Girėno g. 10, Klaipėda),
1936 m. – paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (Soldino miškas, Lenkija );
1936 m. – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus (Kauno senosios kapinės );
1937 m. - Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ (Birutės g. 21, Birštonas);
1938 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Donelaičio g. 8, Kaunas);1938 m. - Ligonių kasų rūmai, dab. Ukmergės viešoji biblioteka (Vytauto g. 30, Ukmergė)
1938 m. - Vaisių sulčių fabrikas „Sodyba“ (Kaunakiemio g. 3, Kaunas);
1939 m. - AMLIT akcinės bendrovės garažas (Maironio g. 7, Kaunas) - 2 a. projektas, rekonstrukcija;
1955 m. – Australijos ambasados kompleksas (Niū Delis, Indija , su kitais),1956 m. – Australijos sandraugos biuras (Melburnas, Australija) (su kitais),1956 m. – ligoninės kompleksas (Port Morsbis , Naujoji Gvinėja ) (su kitais),
1956 m. – Mokesčių rūmai (Brisbenas , Australija, su kitais),
1957 m. – miesto centro kinų kvartalas (Melburnas, Australija), – užstatymas (su kitais),1958 m. – Nacionalinis parkas (Hobartas , Tasmanija ),
1959 m. – „Burhart Hurle“ bendrovės guolių įmonė (Melburnas, Australija),
1961 m. – senamiesčio kvartalas (Nr. 61, Vilnius), – regeneracijos projektas (su Vytautu Dvariškiu , Vytautu Parčiausku ),1973 m. – Taujėnų architektūros ansamblis , – rūmų ir parko rekonstrukcija (neįgyvendinta),1975 m. – Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas (dab. Taikomosios dailės muziejus), – rekonstrukcija (su kitais),Prieglaudos namai (Marijampolė , dab. muzikos mokykla).
Moksliniai laipsniai ir apdovanojimai
1937 m. – Garbės diplomas tarptautinėje parodoje (Paryžius ) už Pienocentro“ rūmų architektūrą,1947 m. – UNRRA universitetas (Miunchenas, Vokietija), docentas,1973 m. – nusipelnęs LTSR architektas.
Publikacijos
Paskelbti straipsniai urbanistikos, architektūros ir gamtos apsaugos temomis.
Architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis / Jolita Kančienė, Jonas Minkevičius. – Vilnius, 1997.
