Veiverių valsčius

54.77°š. pl. 23.73°r. ilg. / 54.77; 23.73

Veiverių valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Veiveriai
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Marijampolės apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Marijampolės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Marijampolės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kauno apskritis (1944–1950)

Veiverių valsčius (rus. гмина Вейверы, lenk. gmina Wejwery) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Veiveriai.

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. 1930 m. prijungtas Gudelių I valsčius (ar jo dalis). Veiverių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kazlų Rūdos rajonui (12 apylinkių) ir Panemunės rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m. [1]		7135
1923 m. (išsamiau)	160	6518	1283		34 gyvenvietės [2]
1932 m.	184	8577		18 seniūnijų [3]
1949-01-01 (išsamiau)	138			15 apylinkių [4]

Vadovai

• Matas Andriušis, 1932 m.^[5]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[6]	Apylinkė, 1949 m.[7]
Belevičiai	Belevičių seniūnija	Belevičių apylinkė
Dievogala	Dievogalos seniūnija	Dievogalos apylinkė
Girininkai I	Girininkų I seniūnija	Girininkų apylinkė
Girininkai II	Girininkų II seniūnija	-
Gyviai	Gyvių seniūnija	-
Gudeliai	Gudelių seniūnija	Gudelių apylinkė
Guobai	Guobų seniūnija	Guobų apylinkė
Kampiniai	Kampinių seniūnija	Kampinių apylinkė
Kupriai	Kuprių seniūnija	Kuprių apylinkė
Leskava	Leskavos seniūnija	Leskavos apylinkė
Mauručiai	Mauručių seniūnija	Mauručių apylinkė
Mozūriškės	Mozūriškių seniūnija	Mozūriškių apylinkė
Pakeklys	Pakėklio seniūnija	Pakeklio apylinkė
Pažėrai	Pažėrų seniūnija	Pažėrų apylinkė
Petkeliškės	Petkeliškių seniūnija	Petkeliškių apylinkė
Pinciškės	Pinčiškių seniūnija	-
Skriaudžiai	Skriaudžių seniūnija	Skriaudžių apylinkė
Veiveriai	Veiverių seniūnija	Veiverių apylinkė
Iš viso:	18 seniūnijų	15 apylinkių

Gyvenvietės

Valsčiuje buvo:^[8]

• Barauskinė k.
• Belevičiai k.
• Byliškės k.
• Dievogala k.
• Girininkai I k.
• Girininkai II k.
• Gyviai k.
• Gustaičiai k.
• Juodbūdis k.
• Kampiniai k.
• Keturakiškės k.
• Kliniškės k.
• Mauručiai k.
• Pabališkiai k.
• Pabartupis k.
• Pagramdinė k.
• Pakeklys k.
• Patašinė k.
• Paviemuonys k.
• Pažėrai k.
• Skerdupis k.
• Skriaudžiai k.
• Šilėnai k.
• Tarpiškės k.
• Tarputiškė k.
• Veiveriai mstl.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6518 žmonės:

• Lietuviai – 96% (6259);
• Žydai – 2,1% (137);
• Vokiečiai – 1% (70);
• Kiti – 0,79% (52).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1900	Mauručiai	Pranas Gudynas, karininkas	1929
1909	Skriaudžiai	Leonardas Algirdas Dargis, ekonomistas	1986
1921	Juodbūdis	Juozas Lukša-Daumantas, rezistentas	1951
1933	Lizdeikiai	Juozas Deltuva, statybų technologas
1935	Samaniškės	Nastazija Kairiūkštytė, istorikė
1943	Papilvis	Sigitas Ališauskas, fizikas
1944	Mozūriškės	Aloyzas Jančoras, kino režisierius

Šaltiniai

1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 141
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 611 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 620 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 44
8. Aruodai.lt (tikrinta 2021-09-26).