Šis straipsnis apie Popiežių Eugenijų IV. Apie kitus popiežius vardu Eugenijus skaitykite straipsnyje
Popiežius Eugenijus . Apie kitas žodžio Eugenijus reikšmes skaitykite straipsnyje
Eugenijus .
Eugenijus IV (lot. Eugenius IV , it. Eugenio IV , tikroji pavardė Gabriele Condulmer , apie 1388 m. Venecija – 1447 m. vasario 23 d. Roma ) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1431 m. kovo 3 d. iki mirties.[ 1]
Biografija
Gimė turtingoje prekybininkų šeimoje. Motina buvo kilusi iš Korerių (Correr ) šeimos. Nuo 1400 m. priklausė benediktinų Celestinų ordinui . Remiamas dėdės popiežiaus Grigaliaus XII 1407 m. tapo Sienos vyskupu , nuo 1408 m. kardinolas . 1431 m. kovo 3 d. išrinktas popiežiumi, konsekruotas kovo 11 d.
Darbai
Tęsė Pirmąjį Bazelio susirinkimą , kurį 1438 m. perkėlė į Ferarą , 1439 m. – į Florenciją. Apribojo kardinolų privilegijas, gynė popiežiaus viršenybę Bažnyčios susirinkimo atžvilgiu. Florencijoje su kai kuriomis Rytų bažnyčiomis sudarė uniją . Ją rėmė Lietuvos stačiatikių metropolitas Izidorius, Armėnų apaštališkoji bažnyčia , dalis jakobitų . Uniją nuslopino vėliau kilusi stačiatikių opozicija.
Eugenijus IV rėmė Lenkiją , Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį , kovojantį su Švitrigaila dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto, susirašinėjo su juo dėl bažnytinės unijos.
Surengė kryžiaus žygį prieš turkus , kuriame 1444 m. dalyvavo Vengrija , Lenkija, Valakija . 1445 m. Eugenijaus IV aukštesnę valdžią pripažino Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas III , 1447 m. – kurfiurstai . Eugenijus IV globojo mąstytojus humanistus, menininkus, mokslininkus.[ 2]
Nuorodos
