Gyvenvietė išsidėsčiusi prie Ikopotės upės, aštuoni kilometrai nuo Antoninų geležinkelio stoties (Pietvakarių geležinkelio linija). Antoninų teritorijoje esanti 567 ha ploto Ikopotės upės salpa 2002 m. paskelbta vietinės reikšmės hidrologiniu draustiniu. Toks pat statusas suteiktas ir gyvenvietės vakarinėje dalyje trykštančiam vandenilio sulfidošaltiniui. Veikia cukraus fabrikas ir plytų gamykla, vidurinė ir muzikos mokyklos, biblioteka, paštas ir vaistinė. 2019 m. gyveno 2230 žmonių.[1]
Istorija
Pirmąkart kaimas paminėtas 1593 m. Golotkivcų vardu, vėliau pavadinimai įvairavo: Golodki, Cholodki ir pan. 1629 m. suskaičiuoti šeši kiemai. Valdė Volynės kunigaikštis Jurgis Ostrogiškis, 1620 m. mirus paskutiniam šios giminės atstovui bevaikiui Jonušui Ostrogiškiui, valdos perėjo jo sesers sūnui Dominykui Zaslavskui (1618–1656). Po to dvaras atiteko pastarojo žentui kunigaikščiui Juozapui Karoliui Liubomirskiui (m. 1702 m.), kurio sūnus Aleksandras Dominykas neturėjo palikuonių, tad visas turtas atiteko Lietuvos didžiajam maršalkai kunigaikščiui Povilui Karoliui Sanguškai (1682–1750) ir jo žmonai Barborai Sanguškai. 1760 m. našlė Barbora Sanguška pagal ilgalaikę sutartį leido dvaru naudotis karaliaus kanceliarijos regentui Ignotui Malčevskiui po vedybų su jos seserimi Antonina. Jaunavedžiai apsigyveno naujai pastatytuose neobarokiniuose rūmuose, dvaras įgavo žmonos vardą – Antoninai. Šalia rūmų pasodintas parkas.
Vėliau Antoninai perėjo į kunigaikščių Sanguškų palikuonio, paskutiniojo Voluinės vaivadosJeronimo Jonušo rankas, po to įėjo į jo sūnaus generolo Eustachijaus Erazmo valdas. Pastarasis parką išplėtė, jame pastatė oranžeriją, virš kurios įėjimo buvo statytojo inicialai ES. Pamažu parkas virto botanikos sodu, kuris, pasak jo sodininko Vincento Zienkovskio išspausdinto katalogo, talpino 3500 rūšių retų gėlių, krūmų ir medžių. 1822 m. Ignotas Slaveckis Sankt Peterburge išleido šešiolikos puslapių eiliuotą šio botanikos sodo aprašymą. 1897 m. ponų rūmai buvo perstatyti pagal prancūzų architekto Fransua Arvo (pranc.François Arveuf) projektą, 1906 m. juos rekonstravo austrų arch. Ferdinandas Felneris (vok.Ferdinand Fellner).
Eustachijui Sanguškai Antoninuose 1800 m. gimė sūnus Romanas Adomas Stanislovas, už dalyvavimą 1831 m. sukilime ilgai kalėjęs Sibire ir todėl pramintas „Sibiriečiu“. Po jo mirties 1881 m. Antoninų dvarą su 17 palivarkų ir 21 000 austriškų margų teritoriją perėmė vieninturtė duktė Marija (1830–1903), kuri 1851 m. ištekėjo už Austrijos–Vengrijos valstybės ir politinio veikėjo grafo Alfredo Juozapo Potockio (1817–1889). Jų jauniausias sūnus Juozapas (1862–1922) buvo paskutinis šio dvaro valdytojas.
Sanguškų giminės herbas Vytis ant išlikusių įvažiavimo vartų
.svg)
