2007 m. pasaulio šachmatų čempionatas, vyko 2007rugsėjo 12 – 30 d., Meksike. FIDE, antrą kartą surengė 8-ių žaidėjų dviejų ratų turnyrą, kurio nugalėtojas buvo skelbiamas pasaulio čempionu.
Surinkęs 9 taškus iš 14, nugalėjo indas Višvanatanas Anandas. Jis iškovojo pasaulio čempiono titulą.[1][2]
Turnyras
Turnyras buvo surengtas Meksike. Prizinis fondas – 1,3 milijono JAVdolerių[2] – paskirstomas: čempionas gauna 30%, 2-ą vietą užėmęs dalyvis – 20%, 3-ią – 14%, 4-ą – 10%, 5-ą – 8%, 6-ą – 7%, 7-ą – 6%, 8-ą – 5%.
Turnyro dalyviai kiekvienas su kiekvienu žaidžia po dvi partijas. Turnyro nugalėtojas skelbiamas pasaulio čempionu.
Lygiųjų atveju pirmenybė teikiama žaidėjui laimėjusiam tarpusavio susitikimą, o jei lygu, tai lemia laimėtų turnyre partijų skaičius.
Dalinantis pirmąją vietą – greitųjų šachmatų dviejų partijų papildomas mačas, jei ir šis mačas baigtųsi lygiosiomis būtų žaidžiamos žaibo partijos.
Favoritai
Prieš turnyro pradžią didžiausių pretenzijų į pergalę galėjo turėti V. Kramnikas. Jis sugebėjo sunkioje kovoje su V. Topalovu tapti vienvaldžiu pasaulio čempionu. Iš kitos pusės tai, kad jis ir nelaimėjęs turnyro, gaus teisę į mačą su pasaulio čempionu, galėjo jam suteikti pasitikėjimo. Galima sakyti, kad jis gavo „M. Botviniko privilegiją“, kurią šis 1950 m. siūlė FIDE… „įtraukti pasaulio čempioną į kandidatų turnyrą ir jei jis nelaimėtų, tai po turnyro čempionas turėtų teisę žaisti mačą su nugalėtoju“.
Sėkmės troško ir V. Anandas. Jis pasistengė išvengti klaidų, darytų San Luise, todėl keletą mėnesių Meksike ruošėsi turnyrui.
Turėjo ambicijų ir Levonas Aronianas, kuris tik prieš keletą metų buvo išsikovojęs tarp elitinių šachmatininkų stabilią vietą ir buvo laikomas vienu iš galimų kandidatų į sėkmę.
Nereikėjo užmiršti ir Piotro Svidlerio, kuris buvo pasiruošęs „kaip niekad gyvenime“.
Turnyro eiga
Kaip paaiškėjo po starto, nei vienas iš turnyro dalyvių nebuvo labai geros, ar labai blogos formos. Kova vyko žymiai ramiau, nei prieš dvejus metus San Luise.
Visos pirmojo turo partijos baigėsi lygiosiomis, tačiau 2-me V. Kramnikas ir V. Anandas parodė savo ambicijas: pažymėtina indo pergalė juodosiomis figūromis prieš L. Aronianą.
Po 5-ojo turo V. Anandas, laimėjęs prieš P. Svidlerį, pasiekė antrąją pergalę ir tapo vienvaldžiu lyderiu. V. Kramnikas niekaip negalėjo pagerinti padėties turnyrinėje lentelėje ir net užleido lyderio persekiotojo rolę B. Gelfandui, kuris, nugalėjęs L. Aronianą, atėmė iš pastarojo paskutines sėkmingo pasirodymo čempionate iliuzijas.
6-ajame ture B. Gelfandas, nugalėjęs A. Morozęvičių, pavijo V. Anandą. Bet 7-ajame ture Višvanatanas, nugalėjęs baltaisiais A. Griščiuką, vėl tapo vienvaldžiu lyderiu.
Dalyviai, kurie surinko po lygiai taškų, išrikiuoti, tokia eilės tvarka: pagal tarpusavio susitikimo rezultatą, pagal pergalių skaičių, pagal Noištadtlio-Zoneborno-Bergerio koeficientą.
Tarp. rez. = Tarpusavio susitikimo rezultatas. NSB = Noištadtlio-Zoneborno-Bergerio koeficientas.
Antrą ratą kandidatai į šachmatų „karūną“ pradėjo užimdami tokias vietas: V. Anandas – 5 iš 7, B. Gelfandas – 4½, V. Kramnikas – 4, A. Griščiukas – 3½, L. Aronianas ir P. Leko – po 3, A. Morozevičius ir P. Svidleris – po 2½.
Tačiau, jau 9-me ture kova dėl „karūnos“ praktiškai baigėsi: A. Griščiukas laimėjo prieš B. Gelfandą, o A. Morozevičius įveikė V. Kramniką, tuo tarpu, V. Anandas žaidė patikimai.
Galutinai viskas tapo aišku po to, kai 11 ture indas iškovojęs ketvirtąją pergalę (prieš A. Morozevičių), pusantro taško lenkė B. Gelfandą. O po 13-ojo turo Višvanatanas užsigarantavo mažiausiai pirmosios vietos dalybas.
Galutinėje lentelėje V. Anando atotrūkis nuo energingai finišavusio V. Kramniko ir B. Gelfando sudarė vieną tašką. Taip V. Anandas pridėjo prie 2000 m. iškovoto FIDE pasaulio čempiono titulo, visuotinai pripažintą pasaulio čempiono titulą.
Po turnyro
Kaip nekeista, bet V. Anando pergalė tenkino beveik visus, tarp jų ir jo varžovus. Višvanatanas žaidė stipriau ir lygiau už kitus. Indui atiteko tai ko jis, be abejonės, buvo vertas.
V. Kramnikas, nesugebėjęs sudaryti rimtos konkurencijos, stipriai nepergyveno – jis turėjo „atsargoje“ pasaulio čempionato mačą, kuriame tikėjosi įrodyti, kad jis stipresnis už V. Anandą…
Savo antrąjį čempiono vardą V. Anandas priėmė, kur kas santūriau nei 2000 m., kai jis Teherane laimėjo FIDE čempionatą. Tačiau ne Indija! Deliooro uoste jį, kaip ir 2000 m. sutiko 50-tūkstantinė minia. Višvanatanas važinėjo po šalį, davė krūvas interviu, dalyvavo atidarant šachmatų klubus, susitikinėjo su jaunaisiais talentais… Jo pergalė padarė didžiulį postūmį šachmatų vystymuisi Indijoje, praktiškai padarydama juos indų nacionaliniu žaidimu.[4]
