Aleksandras Aleksandrovičius Aliochinas (rus. Александр Александрович Алехин; 1892 m. spalio d. Maskvoje – 1946 m. kovo 24 d. Estorilyje.) – Rusijos šachmatininkas, vienas iš pirmųjų penkių didmeistrių (kartu su Emanueliu Laskeriu, Chosė Rauliu Kapablanka, Zigbertu Tarašu ir Franku Maršalu), ketvirtasis pasaulio čempionas.
Biografija
Būdamas 22-ų metų, Aliochinas jau buvo laikomas stipriausiu pasaulio šachmatininku. 1920 m. jis laimėjo didžiąją dalį turnyrų, kuriuose dalyvavo. Laimėjęs 1927 m. pasaulio čempionato mačą prieš Kapablanką, Aliochinas tapo ketvirtuoju pasaulio čempionu.
1935 m. pasaulio čempionato mače, nugalėjęs Aliochiną, iš jo titulą perėmė Maksas Eivė, bet revanšo mače 1937 m. Aliochinas titulą susigrąžino ir išlaikė jį iki pat savo mirties 1946 m. Turnyruose dažnai aplenkdavo tokias šachmatų žvaigždes kaip Paulas Keresas, Reubenas Fainas ar Michailas Botvinikas.
1921 m. Aliochinas paliko TSRS ir persikėlė į nuolatiniam gyvenimui į Prancūziją. Aliochinas iki pat savo mirties buvo pasaulio čempionu. Jis vienintelis šachmatų pasaulio čempionas, miręs nepraradęs šio titulo. Tik praėjus dvejiems metams po jo mirties buvo paskelbtas naujas pasaulio čempionas – Michailas Botvinikas.
Labiausiai Aliochinas žinomas dėl savo atakuojančio žaidimo stiliaus, puikių kombinacijų ir endšpilio taktikos. Aliochinas žinomas ir kaip puikus šachmatų teoretikas. Jo vardu pavadinti keli debiutai ar jų variantai, pvz., Aliochino gynyba, šachmatų konfigūracija Aliochino patranka.
Mačai
Aleksandras Aliochinas taip pat yra žaidęs daugybę mačų su gana stipriais šachmatininkais.
Aliochino vardu pavadinti debiutai
|
Aliochino gynyba (1. e4 Žf6)
|
Nuorodos