Zoloturno kantonas (vok. Solothurn) – kantonas šiaurės vakarų Šveicarijoje. Kantono sostinė yra Zoloturnas.
Geografija
Zoloturno kantonas yra šiaurės vakarų Šveicarijoje. Vakaruose ir pietuose yra Berno kantonas, o rytuose – Argau. Šiaurėje yra Bazelio sritis. Du rajonai yra enklavai šalia Šveicarijos ir Prancūzijos valstybių sienos.
Per kantoną teka Arė ir jos intakai. Kraštovaizdis daugiausiai lėkštas, bet kantonui priklauso Juros kalnų prieškalnės. Lygumą sukūrė Arės upė.
Istorija
Kantono teritoriją sudaro sostinės įgytos žemės, todėl jo forma žemėlapyje tokia netaisyklinga.
1798–1803 m. kantonas priklausė Helvetijos respublikai. 1803 m. Napoleonas Bonapartas Zoloturną su kitais 18 kantonų pertvarkė į respubliką. Nors dauguma gyventojų Romos katalikai kantonas nemaištavo per Zonderbundo karą 1845 m. Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas 1848 ir 1874 m. Dabartinė kantono konstitucija galioja nuo 1887 m., bet 1895 m. konstitucija buvo peržiūrėta.
Ekonomika
Iki XIX a. žemės ūkis buvo pagrindinis kantono pajamų šaltinis. Dabar jį pranoko pramonė ir aptarnavimo sfera. Nesenai batų gamyba buvo svarbi kantono pramonės šaka, bet ji nebuvo pakankamai konkurencinga globalioje ekonomikoje.
Netoli Giosgeno yra atominė jėgainė, pradėjusi veikti 1979 m.
Gyventojai
Dauguma gyventojų vokiečiai. 44 % yra Romos katalikai, o 31 % – protestantai. Kantone gyvena 250 240 žmonių (2007 m.), iš kurių 46 898 (arba 18.7 %) yra užsieniečiai.[1]
Išnašos
