Švico kantonas įsikūręs centrinėje Šveicarijoje. Zihlo bei mažesnė Muotos upė kerta kantoną skersai. Apie trys ketvirtadalius teritorijos yra derlinga bei naudojama. Dauguma žemės yra labiau kalvota negu kalnuota. Švyco miškų užimamas plotas yra apie 240 km². Ežerai sudaro užima 65 km² plotą. Į plotą įeina ir Ciuricho ežero bei Keturių Kantonų ežero dalys. Mažesni Zihlo ežeras bei Lauerzo ežerai pilnai yra kantono teritorijoje.
Aukščiausias Švico kantono taškas – Bös Fulen viršūnė, esanti 2802 metrų aukštyje, žemiausia vieta – 406 metrų aukštis prie Ciuricho ežero.
Istorija
Pirmosios alemanų gentis Švico kantono teritorijoje apsigyveno maždaug prieš 1400 metų. Krikščionybė į šį regioną atkeliavo VII a. pabaigoje. Tuo metu bažnyčios stovėjo Tugeno bei Švico miestuose.
X a. Ainzydelno vyskupija tapo vis galingesnė. Ji valdė labai daug žemių, kai kurios yra už dabartinių kantono ribų. Pajamas rinkdavo iš muitų per tranzitą per Gotardą. Tai traukė kitas jėgas, tokias kaip Habsburgai.
1291 m. rugsėjo 1 d. Švico, Urio bei Untervaldeno kantonai įkūrė Šveicarijos konfederaciją. Švicas tapo pagrindiniu kantonu. Beje, pats vokiškas Šveicarijos pavadinimas Schweiz yra sukurtas iš Švico kantono pavadinimo Schwyz. Be to, Švico herbe vaizduojamas kryžius raudoname fone tapo nacionaliniais Šveicarijos simboliais – vėliava bei herbu.
