Berno kantonas (vok.Kanton Bern, pranc.Canton de Berne) – kantonas Šveicarijos vidurio vakaruose, antras pagal plotą (po Graubiundeno) ir gyventojų skaičių (po Ciūricho) šalyje. Administracinis centras – Bernas. Oficialios kalbos – vokiečių ir prancūzų.
Laikrodžių, mašinų gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, maisto (pieno, sūrių) pramonė, medžio ir metalo apdirbimas. Amatai (puodininkystė). Įrengta nemažai hidroelektrinių, veikia Mulebergo atominė elektrinė. Auginami kviečiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Vynuogininkystė (ypač prie Bilio ir Tūno ežerų). Emės, Simės, Zanės upių slėniuose, Berno Alpėse verčiamasi pienine gyvulininkyste. Berno kantonas taip pat yra svarbus turizmo, alpinizmo, žiemos sporto regionas. Kurortai – Interlakenas, Tūnas, Meiringenas, Grindelvaldas, Miurenas, Kanderstegas, Gštadas, Adelbodenas. Svarbiausias geležinkelis-Bernas-Milanas (Italija); Berno Alpėse jis eina Liočbergo tuneliu.
Istorija
Kantono teritoriją sudaro sritys, kurias XIV–XVI a. prisijungė kantono centras Bernas. Galioja 1893 m. konstitucija. Pagal 1978 m. rugsėjo referendumą, nuo vokiškai kalbančiojo Berno kantono 1979 m. atskirtas Jura kantonas, kuriame vyrauja prancūzakalbiai[1].
Šaltiniai
↑Berno kantonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003